Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Gatvėje nesunku rasti tautiečių, kurie pinigais remia savo artimuosius. Lietuvos gyventojai negaili pinigų nei savo vaikams, nei tėvams:
„Aš gyvenu iš pensijos, man užtenka, o jauniems dar reikia visko, ateitis priekyje. Vaikams reikia dabar, ypač, anūkai auga, tiems reikia“.
„Aš padedu, aš padedu savo tėvams“.
„Man tai patinka, kai mane paremia kartais, bet ar tai normalu, nežinau. Matyt, nuo tėvų galimybių priklauso“.
Remia vaikus ir tėvus
„Swedbank“ apklausė Lietuvos gyventojus nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus. Paaiškėjo, kad įvairiais būdais vienu metu ir savo pilnamečius vaikus, ir pagyvenusius tėvus remia ketvirtadalis žmonių.
Pilnamečius vaikus finansiškai remia pusė apklaustųjų, o pagyvenusiems tėvams pinigus siunčia kas penktas.
Įskaičiuojant visą paramą tiek pinigais, tiek paslaugomis pilnamečius vaikus remia 4 iš 5 gyventojų, pagyvenusius tėvus – 3 iš 4.
„Vaikams dažniausiai pagalba tokia būna ir 100, ir 200, ir netgi 300, 500 eurų skiriama finansinė, bet gyventojai vardija, kad ne tik finansinė yra parama. Yra pagalba vaikų priežiūra ir pagalba išvykstant atostogų. Kalbant apie tėvus, giminaičius, kuriems tenka padėti. Suma yra dažniausiai iki 100-o eurų per mėnesį“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kai gyventojai remia savo pilnamečius vaikus, dažniausiai pinigų skiria maistui, būstui ir pramogoms. Kai žmonės padeda savo pagyvenusiems tėvams, dažniau pinigai skiriami medicinos išlaidoms.
Rūpesčio karta
Gyventojus nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus ekonomistai vadina „rūpesčio karta“, kuri bando ir pati išgyventi, ir dar padėti artimiesiems.
Apie tai nuomonę turi ir Lietuvos gyventojai:
„Iš tikrųjų, taip būti neturėtų, visi turėtų gyventi savo jėgomis“.
„Aš manau, kad reiktų būti labiau sąžiningiems prieš save ir savo šeimos narius, ir ta pagalba naudotis ir ją teikti tada, kada realiai reikia“.
„Vaikas kiekvienas turi turėti kažkokius savo planus, kurti taip, kad tikrai nereikėtų iš tėvų finansinės pagalbos“.
„80 procentų beveik įvardijo, kad jie vis dar finansiškai ar kitaip prisideda prie savo suaugusių pilnamečių vaikų gyvenimo, tai mane nustebino ir nemanau, kad tai yra ilgalaikėje perspektyvoje tvaru ir skatina tuos pilnamečius vaikus pačius rūpintis savo kompetencijomis ir įsilieti į darbo rinką“, – sako J. Cvilikienė.
Net 4 iš 5 gyventojų jaučia nerimą, kad jiems taps sudėtinga pagelbėti tėvams didėjant poreikiams. Tiesa, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tėvus ir pilnamečius vaikus išlaikanti gyventojų grupė pati susiduria su problemomis. Pavyzdžiui „Citadele“ duomenys rodo, kad daliai gyventojų darosi sunku padėti artimiesiems.
Remia mažesnėmis sumomis nei anksčiau
„18 procentų gyventojų, kuriems yra tarp 40 ir 49 metų, kuriuos mes apklausėme, jie patvirtina šito tyrimo išvadas ir jie taip pat sako, kad remia savo šeimos narius mažesnėmis sumomis nei anksčiau, kas iš esmės rodo, kad dalis gyventojų kaip ir jaučia perkamosios galios ir atlyginimų augimą, bet pakankamai didelė gyventojų dalis vis dar nejaučia savo perkamosios galios atsigavimo“, – pasakoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O „Swedbank“ duomenys rodo, kad vyresnių šalies dirbančiųjų nuo 46-erių iki 59-erių metų amžiaus atlyginimai vidutiniškai siekia apie 1250 eurų į rankas. Tai panaši suma, kurią uždirba dar tik karjeros įkalnėje esantys jaunuoliai.
„Užsienyje yra ta tendencija, kad kuo asmuo ilgiau praleidžia laiko darbo rinkoje, automatiškai jo atlyginimas kyla, bet Lietuvoje matome neigiamą tendenciją, ypač 50-ies, 64-ių amžiaus grupėje, kad tų žmonių atlyginimas ne tik, kad nekyla, bet dažnai ir leidžiasi“, – kalba „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Išsilaikyti darbo rinkoje – sunku
Lietuvoje vyresniems dirbantiesiems nelengva išsilaikyti darbo rinkoje.
„Sušlubuoja sveikata ir tas asmuo tiesiog nebeturi galimybių dirbti kaip anksčiau. Ir kitas dalykas: tiesiog neturi reikiamų įgūdžių ir vos kas trečias gyventojas apskritai moka naudotis internetu, kompiuteriu ir visomis programomis, – teigia G. Ilekytė.
Pasak tyrėjų, vyriausiems dirbantiesiems Lietuvoje, dažnai koją kiša ir prastos anglų kalbos žinios. Nuo 55-erių iki 69-erių metų amžiaus grupėje, anglų kalbą Lietuvoje moka vos 1 iš 4 šalies gyventojų.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
