„Tai, kaip Vyriausybė mato situaciją, kartais neįmanoma patikėti savo akimis“, – Balsas.lt pareiškė LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė.
Vyriausybė su uždaviniais nesusidorojo
„Pavyzdžiui, Vyriausybė teigia, kad palengvino mokesčių ir administracinę naštą. Tačiau faktas toks, kad mokesčių našta buvo padidinta – buvo dvi naktinės mokesčių reformos, viena jų pernai, ir labiausiai mokesčiai pakilo kaip tik smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sakė ji kalbėdama po antradienį Seime pristatytos Vyriausybės ataskaitos.
Moters teigimu, nors valdžia žadėjo administracinę naštą sumažint 30 proc., šioje srityje nepadaryta nieko.
„Taip pat Vyriausybė džiaugėsi, kad sprendė nedarbo problemas. Jeigu kas ir sprendė nedarbo problemą, tai pačios įmonės. Vyriausybė nepadarė nieko – nė vieno žingsnio, kad sumažėtų nedarbas. Nė vienas Darbo kodekso pakeitimas nebuvo padarytas. Buvo laikini pakeitimai krizės laikotarpiu, bet jie labai greitai nustojo galioti“, – sakė R. Vainienė.
Ji sakė skeptiškai vertinanti ir pensijų sistemos pertvarką bei pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje.
„Vyriausybė giriasi, kad pertvarkė pensijų sistemą, tačiau ji tik nužudė pensijų kaupimą. Sveikatos apsaugos sistemoje vyko menki administraciniai pakeitimai, kai kuriose gydymo įstaigose nebeliko akušerijos-ginekologijos ir chirurgijos skyrių, o pagrindinis dalykas buvo vaistų kainų reguliavimas, kuris buvo neadekvatus problemai ir smulkioms vaistinėms atnešė daug žalos“, – vardijo ji.
R. Vainienės teigimu, 15-oji Vyriausybė visą darbo laiką į viešuosius finansus „žiūrėjo kaip į savitikslius ir siekė juos subalansuoti. Tačiau didžioji to balansavimo dalis teko ne taupymui, bet mokesčių didinimui ir mokesčių bazės išplėtimui bei naujų mokesčių įvedimui“.
LLRI prezidentė sakė negalinti sutikti su Vyriausybės teiginiu, kad valdžiai pavyko suvaldyti viešuosius finansus ir biudžeto deficitą, nes „viskas vyko tik pasiskolinimo sąskaita“, o ten, kur buvo didžiausias deficitas, pavyzdžiui, „Sodroje“, nebuvo imamasi jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų, išskyrus administracinius pakeitimus.
„Vyriausybė turėjo unikalią galimybę atlikti tokias reformas, kurių nepadarys gerymečiu, bet šių lūkesčių nepateisino ir šanso neišnaudojo“, – teigė R. Vainienė.
Energetiniai projektai – nutolimas nuo rinkos dėsnių
Anot R. Vainienės, Energetikos ministerija dirbo produktyviausiai ir padaryta labai daug. Tačiau, teigia ji, „visi pakeitimai – suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė – tai yra nutolimas nuo rinkos principų, rinkos dėsnių“.
„Tai – valstybinio kapitalizmo įgyvendinimas energetikos srityje. Tai yra pelno siekiančios veiklos, tai yra valstybinis kapitalizmas. O nepriklausomybė – tik žodinė priedanga valstybiniam kapitalizmui energetikoje įtvirtinti“, – Balsas.lt pareiškė R. Vanienė.
