Ačiū.
Dirbsiu netoli M.bibliotekos, užeisiu.
Bet kodėl to straipsnio nėra INTERNETE, bičiuliai?

Korupcija?
Neblogai. Bet energetikoje yra kažkas daugiau už KORUPCIJĄ.
Kas?
Kol kas ir man neaišku.

Juozo Kojelio straipsnį galite rasti Mažvydo bibliotekoje. Lituanistikos skaitykloje yra ir "Dirva". Tik viena pastabėlė: visi žinome, kad energetikos sistemoje daug korupcijos, tačiau svarbiausia - suprasti, kas ją sąlygoja. Labiausiai mums stinga pasitikėjimo. Jei apie kiekvieną galvosime kaip apie korumpuotą arba pasirengusį dalyvauti korupcijoje, tikrieji korupcinės sistemos "bosai" ir toliau klestės.

Na kodėl šis straipsnis valdiškas?
Grečiau apžvalga iš paukščio skrydžio: ne tik apie publicistą J.Kojelį ir energetiką, bet pvz, ir šiek tiek apie komiteto pirmininką A.Katkų (jo Komitete buvo ir aaV.Petkevičius, ir A.Sėjūnas?), ir šiek tiek apie laisvasias (mistines ) ekonomines zonas (vien Šiaulių kiek publicistinių pastangų pareikalautų)...

Neprikabintas tas įžymus J.Kojelio staripsnis Amerikos Dirvoje, kuris buvo uždraustas spausdinti Lietuvoje ir apie kurį kalba Autorius ir internautas REDAKTORIUS (Dirvos?). Ir šiandien uždraustas?

Esmingai, nors ir prieštaringai kabina internautas Vytautas Ju, kas atėjo valdyti Lietuvos po 1990.
Gal jis Ju(škus)? Socialistas iš Šiaulių?

kazkoks valdiskas straipsnis

Ačiū autoriui, priminusiam Lietuvos skaitytojams beveik 10 metų senumo istoriją. Kai Juozas Kojelis atsiuntė tą straipsnį, jis suabejojo, ar pavyks išspausdinti. Sakė, jei išspausdinsi, gali turėti nemalonumų. Jis buvo teisus. O ir visi bandymai pasiekti, kad "Dirvą" skaitytų Lietuvoje, buvo nesėkmingi. Tiesos žodis buvo nereikalingas. Kai buvo sukurtas "Dirvos" internetinis variantas, kuris būtų leidęs išplėsti skaitytojų ratą ir įveikti dirbtines kliūtis, J. Kojelis netrukus sužinojo, kaip tokį žingsnį įvertino "patriotais" save vadinę asmenys. "Dirvos" internetinio puslapio nėra iki šiol. Kam naudinga, kad lietuviai vieni nuo kitų būtų atskirti? Juozui Kojeliui jo gimtadienio proga - nuoširdžiausi linkėjimai.

Stebėtis reikėtų tada, jei būtų atsitikę kitaip. Milijonierių buvo ir anais, okupacijos laikais. Tie kiekiai, kurie buvo pavagiami Vilniaus plastmasinių dirbinių gamykloje - polietileninės plėvelės, Alytaus medvilnės kombinate - medvilninių audinių, Kapsuko putliųjų verpalų kombinate - putliųjų verpalų, Plungės dirbtinių odų gamykloje - dirbtinės odos, leido jų meistrams, barų ir cechų viršininkams kolekcionuoti meno kurinius, kainavusius po keliasdešimt tūkstančių rublių arba po kelis tūkstančius dolerių, kai vidutinis mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ buvo 150 – 180 rublių.

O „technologiškai gana aukštai išsivysčiusi tauta“ Kaune sugebėjo net alternatyvią lengvąją pramonę sukurti. Tiek pačių fabrikų ir kombinatų teritorijose veikusios dvigubos apskaitos pagrindu, tiek ir už jų teritorijos ribų. Apie maisto pramonę ir mėsos kombinatus, kur produkcijos išeiga nuo gyvo svorio tesudarė 60% — nėra ką ir sakyti. Ir visa tai vyko su ministerijų ir partijos sekretorių pagalba.

Apie kokią „opozicinę brandą“ galima kalbėti, jei pagrindinis tikslas buvo legalizuoti prisivogtus milijonus ir pradėti normalų gyvenimą, nesidangstant „kuklia“ partijos sekretoriaus padėtimi. Jie ir išėjo į priekį ir tikrai ne tam, kad bendradarbiauti su „idealistine išeivija“ ar pasiremti rezistentų patirtimi.

Kodel musu valstybeje nera nekilnojamojo turto (NT) mokescio, kuris yra visose ES salyse? Akivaizdu, kad jeigu nera, pavyzdziui, pelno mokescio, tai reiskia, jog tokiu budu valstybe remia versla. Gaunasi, Lietuvoje nera NT mokescio del to, kad musu partijos 100% remia NT sfera. Ziurekite patys, G.Nauseda SEB banko atstovas is vienos puses atidaro prie SEB banko NT filiala, o is kitos puses sudaro 2009 metu biudzeta su TS-KDP, kuriame ir toliau atsisako NT mokescio. Aisku, kad G.Nausedai neimanoma ivesti si mokesti bustui ypac tada, kai SEB bankas perima NT versla is statybos verslo... . Bet keista matyti, kai TS-KDP atsisako vaiku dotacijos seimoms ir vaistu kompensavimo, kai Liberal centristai ir Liberal sajudis sutinka didinti PVM iki 19% ir dar zenkliai padidinti mokescius laikrasciams, zurnalams. Atsiranda klausimas: kur dingo krikscioniskos ir desiniosios paziuros TS-KDP, kur dingo liberalumas centristiniu partiju? Pazymetina, kad TS-KDP savo programoje gina seimos versla, t.y. A.Kubiliaus, A.Stancikienes, V.Ziemelio, S.Peceliuno, A.Valinsko, Z.Zvagulio t.t. seiminius verslus. Galima padaryti isvada, kad dabartine vyriausybe yra politinis statybu ir NT filialas, kuris uzsiima sios srities lobizmu. Tai jau tampa net sudetinga paslepti, kai G.Nauseda “padeda” sudaryti 2009 metu biudzeta, o kartu apginti 100% lengvata NT i saskaita seimu, pensininku, ziniasklaidos t.t. .
Kodel musu valstybeje taip bijo NT mokescio? Stai ir atsakymai:
1. Musu politikai kartu su banku sistema suformavo vientisa pusiau privatu pusiau politini NT versla, pagal kuri kiekvienas politikas turi keleta bustu perpardavimui, kuriuos iteisino, deklaruoja jo giminaičiai. Taigi ivedus NT mokesti tokiems politiniams veikejams tektu zenkliai padidinti pinigines sumas mokesciams, o galbut atsisakyti dalies arba net baigti versla sioje sferoje;
2. NT filialo sudarymas prie SEB banko parodo, kad busto perpardavimas (NT “burbulas“) buvo pagrindinis banku sistemos pelno saltinis. Politinis seiminis verslas- tai busto perpardavimas vienas kitam kainoms pakelti;
3. Musu politikai priprato formuoti statybu rinkos prioriteta pagal savo interesus be jokiu taisykliu ir saugikliu. NT mokestis yra savotiskas saugiklis, kuris ribotu rizikinga monopoline veikla NT srityje, o reiskia ir banku paskolu sistemoje, kuris stabilizuotu busto kainas;
4. Toks mokestis yra ir antikorupcinio pobudzio, nes jis sumazintu iki minimumo arba pasalintu is NT rinkos nesaziningus, atsitiktinius busto perpardavinetojus, o pirkejas galetu tiesiai pirkti busta is statybos bendroviu;
5. Musu valstybeje politinius busto perpardavinetojus remia statybos bendroves ir tokiu budu suformavosi dar viena NT liguistos sistemos dalis, kai visas bustas is statybu bendroviu pereina i politiniu perpardavinetoju verslo atstovu rankas, veliau jis perparduodamas tarp saviskiu, kad pakelti jo kaina, o tik po to toks brangus bustas pateikiamas i NT rinka. Dabartinio aplinkos ministro kompetencija tai puikiai atskleidzia;
6. NT verslas musu valstybeje panasus i uogu arba grybu rinkima arba net i kontrabanda (seselini versla), nes neturi jokio mokescio;
7. NT mokestis yra ir socialinio teisingumo dalis, kai labiau turtingieji, turintys daug busto, moka pinigus, kuriuos galima panaudoti seimu remimui, vaistu kompensavimui, asocialiu asmenu remimui t.t.;
Keista buvo iki siol ir dabar juo labiau, nes krizes metu NT mokestis tampa ypac svarbus. Jeigu vyriausybe sutinka “pasmaugti” vidutine klase, pensininkus t.t. vardan NT, tai jau “kvepia” revoliucine situacija, kai turtingieji bando nuskurdinti visuomene ir isgyventi i saskaita paprastu zmoniu.