Likus 20 minučių iki protesto pradžios ant Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų suskambėjo gyva muzika. Žmonės rinkosi Nepriklausomybės aikštės prieigose. Policijos duomenimis, prie Seimo susirinko protestuoti 10 tūkst. žmonių.
„Seime svarstomos LRT įstatymo pataisos, kurios leis lengviau atleisti LRT vadovą – tiek esamą, tiek visus būsimus visuomeninio transliuotojo vadovus paverčiant politikams palankiais statytiniais“, – kalbėjo žurnalistė Birutė Davidonytė.
Susirinkusieji piktinosi valdžia
Pasak protestuotojų, Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušros“ ir juos remiančių socialdemokratų, tikslas aiškus: pakeisti LRT vadovę ir taip daryti įtaką nacionalinio transliuotojo skleidžiamam turiniui. Susirinko ir tie, kurie tiesiog yra nepatenkinti dabartine valdžia.
„Atėjau todėl, kad ši valdžia ne tik metus ir daugiau nevykdo savo pažadų, bet ir įžūliai meluoja. Manipuliuoja visuomenės gerumu ir tikėjimu, kad mes viską atleisime“, – dalijasi protesto dalyvė Aušra.
„Sakyčiau, Seime – betvarkė, ir valstybė krypsta pavojingomis kryptimis“, – kalba protesto dalyvis Ričardas.
Valdančiųjų projekte siūloma sumažinti reikalingų LRT tarybos narių balsų skaičių LRT generalinio direktoriaus atleidimui. Vietoj dviejų trečdalių balsų užtektų pusės. Valdantieji taip pat nori atsisakyti anksčiau konservatorių priimtos taisyklės, kuri įpareigoja LRT tarybą balsuoti viešai, o ne slaptai.
„Nemuno aušra“, socialdemokratai ir valstiečiai taip pat norėtų išbraukti sąlygą, kuri leidžia atleisti LRT vadovą tik tuomet, kai šis pažeidžia viešąjį interesą.
„Visi čia supranta, ne maži vaikai. Auditas, pataisos, vadovai ir visa kita. Noras turėti propagandinį ruporą su laidomis“, – tikina Seimo narys, demokratas Saulius Skvernelis.
„Akivaizdu, kad tai – intervencija į nepriklausomą transliuotoją“, – sako Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Valdantieji pateikia ir kitus argumentus, kodėl reikia keisti LRT įstatymą.
„Jeigu pažiūrėtumėte, kaip Europoje skiriamas ir atleidžiamas direktorius, tai slaptas daugumos sprendimas yra didžioji dalis“, – sako Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
„Žemaitaitis tapo Lietuvos karaliumi ir daro viskam įtaką. Gal mažiau fantazijos, daugiau realių darbų“, – svarsto R. Žemaitaitis.
Valdantieji žada dar taisyti projektą – atleidimui reikalingų 6 balsų kartelę pakelti iki 7 balsų iš 12.
Seimas vieną pakeitimą jau įgyvendino LRT viduje: parlamentas aušriečių siūlymu nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą – ateinančius trejus metus skiriant apie 80 mln. eurų kasmet. Tai buvo padaryta dėl spartaus biudžeto augimo.
LRT finansavimas priklausydavo nuo surenkamų mokesčių. Nuo 2021-ųjų valstybės skiriamos lėšos padidėjo 26 mln. eurų – nuo maždaug 54 mln. eurų 2021-aisiais iki 80 mln. eurų 2025-aisiais.
Nacionalinį transliuotoją auditavusi Valstybės kontrolė anksčiau skelbė, kad LRT programų viešieji pirkimai kertasi su galiojančiais teisės aktais: pirkimuose pilna pažeidimų, o dešimtadalis veiklos rodiklių nepasiekė užsibrėžtų rezultatų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
