Vis stipriau skamba balsai, kad socialdemokratų sumanymas nuo kitų metų įvesti progresinius mokesčius tėra rinkimų kampanijos dalis. Tai išduoda ir tokios idėjos sumanytojų pasirinktas laikas, rašo „Kauno diena“.
Jei socialdemokratai norėtų, kad progresiniai mokesčiai įsigaliotų nuo 2008 metų, reiktų, kad įstatymas būtų priimtas Seime ir patvirtintas šalies prezidento dar iki liepos 1 d., teigia dienraštis.
Tačiau šiuo metu Seime net nėra įregistruotas įstatymo projektas dėl progresinių mokesčių įvedimo.
Socialdemokratų frakcija, nusprendusi, kad progresinių mokesčių projektą parengs Vyriausybė, tikisi, kad projektas Seimą pasieks birželį, blogiausiu atveju – rudenį kartu su kitų metų biudžeto projektu.
Tokiu atveju tektų skubiai taisyti įstatymo nuostatą dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo iki 24,5 proc. nuo kitų metų pradžios. Bet kokiu atveju per likusiais tris savaites iki liepos sunku tikėtis, kad būtų priimti minėti įstatymų projektai ar pataisos, teigia dienraštis.
Be to, politinės jėgos Seime skirtingai vertina progresinius mokesčius, tad vargiai galima tikėtis kompromiso.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Kauno dienai“ sakė, kad socialdemokratų sugalvotas progresinių mokesčių modelis nebūtų naudingas mažiausiai uždirbantiems žmonėms.
Pasak jo, daugiau naudos uždirbantiems iki 1000 Lt duotų neapmokestinamo pajamų dydžio pakėlimas iki 600 Lt.
„Tokiu atveju uždirbantieji iki 1000 Lt būtų apmokestinami mažiau, nei įvedus progresinius mokesčius“, - sakė G. Nausėda. Jo teigimu mokesčių administravimo sistema išliktų skaidresnė nei įvedus progresinius mokesčius, netektų susidurti su atsinaujinusia vokelių problema ir pan.
Banko ekspertas pastebi, kad socialdemokratų pasiūlymas mažinti mokesčius uždirbantiems iki 1000 Lt neatsitiktinis. „Šitiek oficialiai uždirba apie 40 proc. darbuotojų ir rinkėjų“, - „Kauno dienai“ sakė G. Nausėda.
