Komisija dalinasi šalių vakcinacijos ir mirčių statistika: lentelės viršuje – daugiau nei 85 proc. populiacijos paskiepijusios šalys (Airija, Portugalija, Italija, Danija). Jų mirtingumo rodiklis dažniausiai siekia apie 10 žmonių 1 mln. gyventojų.
Tuo metu vakcinacijos lygiu ir toliau pralaimi Kroatija, Rumunija, paskiepijusios apie pusę populiacijos ir susiduriančios su 20 kartų daugiau mirčių. Labiausiai nesiseka Bulgarijai – čia paskiepytų žmonių procentas nesiekia trečdalio, tačiau yra didžiausias mirčių skaičius Europoje –1 mln. gyventojų tenka daugiau nei 300 mirčių.
Beda pirštu į skiepijamas amžiaus grupes
Lietuva ir toliau vakcinacijos statistikoje užima vidurį, tačiau pagal mirtis toliau patenka į blogesnį scenarijų. Suskiepijus panašų procentą kaip ir Austrija – 72 proc. suaugusiųjų, mirčių skaičius išlieka dvigubai didesnis.
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, paklaustas, su kuo būtų galima sieti tokius duomenis, įvardijo du galimus pagrindinius veiksnius, kurie geriausiai apibūdintų šį skirtumą.
„Pirmiausia, reikia vertinti kokios amžiaus grupės yra suskiepytos. Jei pakalbėtume apie tą pačią Lietuvą ir Austriją, tai pas mus 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių yra paskiepyta maždaug 75 proc., o Austrijoje – beveik 88 proc. Tai matome, kad ypatingai yra svarbu suvakcinuoti vyresnio amžiaus grupes – 60 m. ir vyresni. Ir jei pabandytume pasižiūrėti pagal hospitalizavimo, mirčių statistiką, tai būtent daugiausiai tiek mirčių, tiek hospitalizacijų tarp jų ir įvyksta“, – „Žinių radijo“ laidai „Aktualusis interviu“ komentavo jis.
Lietuviai labiau pasiligoję
Kaip antrą galimą tokio skirtumo priežastį M. Stankūnas įvardijo pastą lietuvių sveikatos būklę.
„Jei vėl lyginsime Lietuvą su Austrija ar Skandinavijos šalimis, tai pasižiūrėkime, kokios sveikatos yra mūsų vyresnio amžiaus asmenų grupė. Nes kai kalbame apie COVID-19 riziką, turime kalbėti ne vien apie amžių, bet gyventojų sveikatos būklę.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras yra paskaičiavęs, kad tam tikros ligos kaip padidintas kraujospūdis, nutukimas didina hospitalizavimo ir mirties riziką“, – komentavo specialistas.
Jis priminė, kad epidemiologijoje labai dažnai naudojamas toks rodiklis – kaip gyventojai patys vertina savo sveikatą.
„Nors toks vertinimas yra gana subjektyvus, visgi moksliniai tyrimai rodo, kad jis gana stipriai koreliuoja su tikrąja mūsų sveikata. Nes jei savo sveikatą vertiname prastai, tai tikriausiai mūsų sveikata išties yra nekokia“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Eurostato 2019 m. atlikta analizė parodė, kad minimas savo sveikatos vertinimo rodiklis buvo pats prasčiausias.
„Tarp vyrų, kurie vertino savo sveikatą kaip gerą buvo gal 12 proc., o tarp moterų – 6 proc. Ir jei imsime Švediją, tai tas procentas siekia virš 60 proc. Tai kalbant apie Lietuvą matome labai pavojingą kombinaciją negerų faktorių – žemas vakcinacijos procentas pažeidžiamiausioje grupėje ir jos prasta sveikata“, – aiškino specialistas.
Išskiria dezinformacijos vaidmenį
Pasiteiravus, ar didesnis mirčių skaičius gali būti susijęs su geresniu šalies pragyvenimo lygiu, geresne sveikatos apsaugos sistema, M. Stankūnas nebuvo linkęs to išskirti kaip pagrindinės priežasties.
„Galbūt kažkiek [tai susiję], bet nemanyčiau, kad labai daug. Lietuva turi ir nemažą skaičių gydytojų 100 tūkst. gyventojų, didelį lovų fondą. Manyčiau, kad vis tik reikėtų žiūrėti į vakcinacijos procentą, kuris yra tose šalyse, tai galėtume pasižiūrėti, kad pats mažiausi procentas yra Rytų bloko šalyse.
Tai jei kalbėtume apie tą pačią Bulgariją, ten apskritai tik trečdalis vyresnių nei 60 m. asmenų suskiepyta. Jei imtume Rumuniją, tai ten kiek daugiau – 40 proc., Lenkijoje – 74 proc., toje pačioje Latvijoje – 64 proc. Tai visgi manyčiau, kad čia nėra pagrindinis dalykas pajamos, nes vakcina visiems yra nemokama, bet matyčiau labai stiprų dezinformacijos plitimą šiose šalyse“, – svarstė LSMU profesorius.
Anot jo, tokiose žinutėse yra daug dezinformacijos, kai apskritai abejojama vakcinomis, skleidžiama daug nepagrįstų faktų, iškraipoma statistika, keliamos abejonės ten, kur to nereikėtų daryti.
