Statistika Lietuvoje iškalbinga: kasmet diagnozuojama beveik 700 naujų atvejų, o sergamumas – vienas didžiausių Europoje. Nors neretai pastebima, kad inkstų vėžys dažnai sunkiai aptinkamas laiku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos Instituto Onkologijos skyriaus vadovė prof. Rasa Jančiauskienė tikino, jog taip teigti nėra visai teisinga.
„Nacionalinio vėžio registro duomenimis, inkstų vėžys yra viena iš tų lokalizacijų, kuri didelei daliai žmonių diagnozuojama pakankamai anksti. Vertinant laikotarpį nuo 1993 iki 2012 m., tai yra praktiškai 20 metų, inkstų vėžio Lietuvoje labai daugėjo, bet maždaug 45 proc. jo buvo diagnozuojama pirmoje stadijoje.
Tad būtent šios stadijos vėžio atvejų tiriamuoju laikotarpiu padaugėjo labiausiai. (...) Bet yra vertinami įvairūs epidemiologiniai parametrai. Jei pažiūrėsime pagal sergamumą ir mirtingumą, Lietuva yra tarp lyderių Europoje ir pasaulyje blogesniąja prasme“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ konstatavo profesorė.
Pusė inkstų vėžio atvejų aptinkama atsitiktinai
Ji pasakojo, kad situacija nėra vienareikšmė. Pavyzdžiui, atlikus 39 šalių lyginamąją analizę 2017 m. paskelbti rezultatai atskleidė, kad, deja, Lietuva yra tarp tų šalių, kurioje sergamumas ir mirtingumas nuo inkstų vėžio yra didžiausias.
„Sergamumo prasme atsiliekama tik nuo Čekijos, mirtingumu esame pirmieji. Kodėl, priežastys nėra labai aiškios. Bet Lietuvos mokslininkų, vėžio registro epidemiologų ir urologų analizė rodo, kad sergamumo tendencijos ėjo į blogą ir dramatiškai didėjo 1 vėžio stadijos skaičiai. Bet mirtingumas per tą patį laiką mažėjo, o tai reiškia, kad didesnė žmonių dalis buvo pagydomi“, – pastebėjo R. Jančiauskienė.
„Kad pirmos stadijos vėžys keltų kažkokius simptomus, to nebus.“
Pasak gydytojos, vertinant Europos duomenis pagal tai, kiek asmenų, susirgusių inkstų vėžiu, išgyvena 5 metus ir ilgiau, tarp vyrų šis skaičius siekia maždaug 56, o moterų – 64 proc. Apskirtai vyrai inkstų vėžiu serga dažniau negu moterys, o didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp 50–70 metų amžiaus pacientų.
Onkologė kartu priminė, kad apie pusė inkstų vėžio atvejų yra diagnozuojami atsitiktinai. „Tai reiškia, kad žmonės pakankamai dažnai eina išsitirti bent jau ultragarsu. Atskirų prevencinių inkstų vėžio programų nėra, kaip ir tyrimų, kurie rodytų, kad tą daryti naudinga.
Bet kai žmonės yra nusiunčiami dėl kažkokių kitų priežasčių, tai inkstai išties ganėtinai gerai matomi ultragarsu ir apie pusė vėžio atvejų nustatomi atsitiktinai. (...) Kad pirmos stadijos vėžys keltų kažkokius simptomus, to nebus. Taigi yra pigus, neblogas būdas pilvo ultragarsinis tyrimas, kuris gali padėti aptikti“, – pasakojo gydytoja.
Kas labiau rizikuoja susirgti inkstų vėžiu?
Kaip anksčiau yra pastebėjęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos klinikos gydytojas dr. Albertas Čekauskas, nors riziką susirgti inkstų vėžiu pirmiausia didina tam tikra genetinė predispozicija, dalį rizikos veiksnių galime koreguoti patys.
„Inkstų vėžys dažniau nustatomas tarp antsvorį, nutukimą turinčių žmonių. Manoma, kad gyvenant fiziškai aktyviai rizika mažėja ir net atsižvelgus į tyrimus, įvertinus kūno masės indeksą, irgi galime matyti, kad fizinis aktyvumas pagerina sergamumo rodiklius toje grupėje. Inkstų vėžį paskatina įvairūs žinomi rizikos veiksniai, tarp jų – ir rūkymas.
Jo paplitimas vėlgi labiau paplitęs tarp vyrų – rūkymas vidutiniškai sąlygoja ir didina inkstų, dar labiau – šlapimo pūslės vėžio riziką. Yra nedidelė dalis inkstų vėžių, kurie yra paveldimi, tad jei yra žinomi šeimoje tokie atvejai ar kažką serga, jau turime atkreipti dėmesį. Kai kurios ligos, pavyzdžiui 1 tipo cukrinis diabetas didina riziką. Lėtinėmis inkstų ligomis sergantys pacientai taip pat dažniau serga ir inkstų vėžiu“, – kiek anksčiau pasakojo jis „Žinių radijui“.
Šiuolaikinis gydymas ženkliai prailgina gyvenimą
Kalbėdama apie šiandienos šio vėžio gydymo galimybes R. Jančiauskienė pasakojo, kad solidinių navikų gydymui vienas svarbiausių pasitelkiamų metodų yra chirurgija.
„Laimei, judama tausojančių operacijų link, stengiamasi išsaugoti inkstą, jei įmanoma, pašalinti ne jį visą, o dalį. Daug įstaigų, kurios teikia pagalbą, jau turi ir robotinę chirurgiją, kuri leidžia chirurgui dar tiksliau atlikti operaciją“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės aiškinimu, šiandien yra prieinamos ir kitokios įvairios lokalios vietinės metodikos. „Jei negalima operacija, galima pabandyti be jos kitais metodais – šalčiu, karščiu, mikrobangomis, lazeriu – sunaikinti naviką. Šie metodai per pastaruosius 10 metų ypač patobulėjo.
Kalbant apie chemoterapinius vaistus, tai yra svarbiausias gydymo metodas ligai pažengus, kai yra tolimosios metastazės. Tada pagijimas neretai nėra galimas, bet šiuolaikiniai vaistai šiandien leidžia ženkliai prailginti šių žmonių gyvenimus.
„Pastarąjį dešimtmetį įvyko teigiamų poslinkių, bet ką matau ir jaučiu kaip klinicistė, daugiau galimybių ir pasirinkimų turi žmogus, susirgęs krūties, plaučių vėžiu, melanoma“, – sakė R. Jančiauskienė.
Šioje srityje irgi yra atsiradę be galo daug naujovių. Vienas metodų, kuris tinka gydyti daugeliui vėžio rūšių, tai yra imunoterapija, kuri plačiai taikoma inkstų vėžiui gydyti. Yra naujos kartos taikinių terapijos, tikrai yra įvykę daug pasikeitimų“, – vardijo R. Jančiauskienė.
Pasigenda daugiau dėmesio sergantiems inkstų vėžiu
Vis tik pašnekovė apgailestavo, kad pakankamo dėmesio, kalbant apie sergančiuosius inkstų vėžiu ir kitomis onkologinėmis patologijomis, dar pritrūkstama.
„Kadangi inkstų vėžys nėra pati dažniausia liga (tai sudaro maždaug 3–5 proc. visų vėžio atvejų), turime pripažinti, kad daugiausiai galimybių yra toms vėžio rūšims, kurios yra dažniausios – ten atliekama daugiausiai klinikinių tyrimų, ateina daugiausiai naujienų.
Žiūrint į Lietuvą neabejotinai prieinamumą onkologijoje garantuoja kompensavimas. Visi suvokiame, kad daug mėnesių pats pacientas vaistų, kurie kainuoja tūkstančius eurų, nusipirkti nepajėgtų. Taigi kompensavimo procesas užtikrina prieinamumą“, – kalbėjo gydytoja.
Ji sutiko, kad bendra situacija nėra bloga – iš kompensuojamųjų vaistų kainyno onkologinių ligų gydymui skirti 188 medikamentai. Vis tik gydytojai pasigenda tam tikrų inkstų vėžiui gydyti skirtų vaistų.
„Pastarąjį dešimtmetį įvyko teigiamų poslinkių, bet ką matau ir jaučiu kaip klinicistė, daugiau galimybių ir pasirinkimų turi žmogus, susirgęs krūties, plaučių vėžiu, melanoma. (...) Šiandien labai reiktų vaistų derinių kompensavimo, kurie praplėstų saugią galimybę juos naudoti metastazavusiu inkstų vėžiu sergantiems pacientams“, – pastebėjo R. Jančiauskienė.
Skamba paradoksaliai: nors pavieniai vaistai yra kompensuojami, jų deriniai – ne. Tuo metu būtent jie būtų geriausias pasirinkimas pacientui.
Pasak gydytojos, šiandien kliūtimi tam yra ne tik finansai, bet ir biurokratiniai procesai, ilgas vaistų vertinimo ir įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus procesas, tačiau sergančiam asmeniui tai yra menka paguoda: „Norėtųsi ir klinicistui, gydytojui, turėti prieinamumą, nes tai yra mūsų darbo priemonė, instrumentas padėti žmogui, ir, žinoma, pacientui.
Jam jo liga yra pati svarbiausia, jis negali atidėti ligos, ko, kažkas taps prieinama. Ši vėžio lokalizacija dabar yra, negaliu pavadinti našlaite, bet šiek tiek labiau stokojanti priemonių.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
