Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijoje iškilę nesutarimai dėl Tautininkų frakcijos požiūrio į Lisabonos sutartį verčia ieškoti naujų sprendimų, tačiau partijos lyderiai neįžvelgia skilimo grėsmės.
Praėjusį šeštadienį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje kilo gana aštrios diskusijos dėl Tautininkų frakcijos lyderio Gintaro Songailos kandidatūros. Tarybos narių, tarp jų ir partijos politikos komiteto pirmininko, europarlamentaro prof. Vytauto Landsbergio abejonių pagrindu tapo buvusios Tautininkų partijos (dabar frakcijos TS-LKD sudėtyje) aktyvistų pozicija dėl Lisabonos sutarties. Itin kategoriškai už visus eurointegracinius procesus pasisakančios partijos praktikoje neįprastai pasirodė tautininkų vieši pasisakymai prieš minėtą sutartį, iš dalies keičiančią Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sąlygas. Tautininkai pareikalavo peržiūrėti ir pačią procedūrą bei prašė šalies prezidento Valdo Adamkaus inicijuoti šiuo klausimu referendumą.
Partijos tarybos posėdyje G. Songaila, atremdamas oponentų kritiką, taip ir nepažadėjo daugiau nereikšti teiginių, prieštaraujančių partijos politikai – net ir rinkimų metu. Tik sakė atskirai jos neafišuosiąs, jei niekas to neklaus. Dėl tokios pozicijos taryba nepatvirtino G. Songailos kandidatu Kėdainių apygardoje.
Istorikas Tomas Baranauskas, taip pat priklausantis Tautininkų frakcijai, kurį TS-LKD taryba patvirtino kandidatu į Seimą Širvintų-Vilniaus apygardoje (TS ten niekada nėra laimėjusi), portalui „Balsas.lt” tvirtino, kad Gintaro Songailos neįmanoma eliminuoti iš pirmojo sąrašo daugiamandatėje apygardoje dešimtuko, nepažeidžiant suvažiavimuose patvirtintos sutarties. „Dėl apygardos dar bus kalbama su TS Kėdainių skyriumi ir, išsiaiškinus jo poziciją, priimtas sprendimas dėl tolesnių veiksmų”, - sakė tautininkas-konservatorius.
Už vienmandačių apygardų kandidatų korpuso formavimą atsakingas Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ sakė nesiimąs prognozuoti, kaip viskas toliau klostysis, tačiau teigė nemanąs, jog įmanomi kokie nors drastiški lūžiai. „Tikrai partijoje nėra jokių siekių ar planų kenkti specialiai tautininkams. Galbūt dar ir pats ponas G. Songaila kažkiek pakeis, paaiškins savo poziciją“, - svarstė J. Razma.
Pasak jo, tiek partijos, tiek rinkėjų poreikiai įpareigoja išlaikyti vienybę, tad nesą priežasčių jokiems drastiškiems sprendimams. J. Razma sakė, kad prie klausimo bus grįžta artimiausiame partijos prezidiumo posėdyje ir tikriausiai būsiąs rastas visiems priimtinas sprendimas, nors ir pakartojo, kad tam galėtų pasitarnauti ir pats G. Songaila. Jo kandidatūra balsavimui greičiausiai gali būti teikiama dar kartą.
........................
Kaip rodo žiniasklaidoje anksčiau skelbta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa, jei rinkimai į Seimą būtų vykę prieš porą savaičių, už konservatorius, kurie neseniai susijungė su krikdemais ir tautininkais, balsuotų 15,1 proc. respondentų. Prieš mėnesį simpatijas šiai partijai demonstravo 12,1 proc. apklaustųjų.
Tuo metu kelis mėnesius reitinguose pirmavę „tvarkiečiai“ birželį buvo verti sidabro medalio ir su 13,2 proc. gyventojų balsų atsidūrė antroje vietoje. Gegužę simpatijas „Tvarkai ir teisingumui“ reiškė 14,5 proc. respondentų, balandį – 15,2 proc. Šios partijos populiarumas nežymiai mažėja, tačiau bendras skirtumas nesiekia 3 proc. paklaidos, kuri leistų spręsti apie esminius rinkėjų nuostatų pokyčius.
