Ventos regioninio parko direkcija ir šalies geologai svarsto galimybę Papilės atodangoje ar kitose prie Ventos esančiose vietose įkurti dinozaurų maketų parką. Kol kas tai tik diskusijų tema, tačiau ne utopija. Toks parkas sėkmingai veikia gretimoje Lenkijoje.
Neseniai Ventos regioniniame parke lankėsi Lenkijos Baltovo dinozaurų parko atstovai ir siūlė pagalbą įkuriant šalia Ventos upės panašų parką. Peno tokioms mintims duoda Papilės juros periodo atodanga. Giliuose grioviuose čia galima rasti įvairių suakmenėjusių vandens gyvūnų, kuriais mito dinozaurai. Tiesa, Lietuvoje kol kas neaptikta nė vieno dinozauro kaulo ar kitų su šiais gyvūnais susijusių liekanų.
Lenkams labiau pasisekė - jie savo šalies teritorijoje rado kelis dinozaurų pėdsakus. Tai ir paskatino įkurti didžiulį jų parką. Baltove „ganosi“ ir „medžioja“ įvairių rūšių dinozaurų maketai. Parką noriai lanko tiek moksleiviai, tiek turistai. Čionykščiai dinozaurai nepanašūs į siaubo filmų ar pasakų herojus. Tai tikslios išnykusių gyvūnų kopijos.
Laukia privačios iniciatyvos
LŽ kalbintas Ventos regioninio parko vyriausiasis ekologas Rimantas Kažukauskas priminė, kad Papilės atodanga tyrinėjama daugiau kaip 180 metų. Ji iki šiol Lietuvos mokslininkams pateikia vis naujų staigmenų.
Būtent dėl šios atodangos, kuri mena laikus prieš 150 mln. metų, neseniai buvo surengta konferencija. Joje dalyvavę geologai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų aptarė Baltijos šalių geologinį paveldą. Garsus paleontologas ir dinozaurų pėdsakų specialistas iš JAV profesorius Gerardas Gierlinskis skaitė susirinkusiesiems paskaitą. Nusprendus, kad geologinio paveldo Baltijos valstybėse yra pakankamai, svarstyta galimybė šalia Ventos upės įrengti dinozaurų parką ir geologijos ekspoziciją.
R.Kažukauskas prisipažino, kad iš valstybės paramos nesitikima. „Jei kada nors šalia Ventos bus įkurtas dinozaurų parkas, tai nutiks tik privačios iniciatyvos pastangomis. Valstybei finansuoti tokius dalykus - šiek tiek juokinga. Paramos tikimės tik mūsų atodangos radiniams eksponuoti“, - kalbėjo jis.
Pažinimas ir pramoga
Hidrogeologas, inžinierius geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas LŽ pasakojo, kad panašių į Papilės atodangą Europoje nedaug. Čia rastos fosilijos - neabejotinas įrodymas, jog dabartinės Ventos upės vietoje telkšojo jūra, į Latvijos pusę virstanti pelkynais. Čia galėjo atplaukti ir ichtiozaurai, mėgstantys pasmaguriauti prieš 150 mln. metų gyvenusiais amonitais, kalmarais.
„Atodanga - puikus mokslinių tyrinėjimų objektas. Lietuvos geologai čia darbuojasi beveik du šimtmečius. Gaila, bet nei dinozaurų pėdsakų, nei kaulų iki šiol nerasta. Jų galėjo paprasčiausiai neišlikti“, - teigė J.Satkūnas.
Hidrogeologas mano, kad dinozaurų parko įkūrimas - sveikintinas dalykas. „Vieniems tai būtų pažinimas, kitiems - pramoga. Nustebino Lenkijos Baltovo juros periodo parko lankomumas. Žmonės čia plūsta autobusais. Visus žavi natūralaus dydžio ir išvaizdos dinozaurų muliažai. Iš ekspozicijų matyti, kaip vystėsi gyvūnija ir žmogus. Milžiniškas priešistorinių gyvūnų parkas - tai gali būti subtilus mokslininkų darbo iliustravimas. Ne tik „makdonaldiška“ atrakcija turistams“, - sakė J.Satkūnas.
Jis aktyviai bendrauja su Baltovo parko įkūrėjais ir Ventos apylinkių ūkininkais. Apie dinozaurų parką Lietuvoje kalbama rimtai. „Jau turime visą kainyną. Tikslus priešistorinio žvėries maketas kainuoja nuo keliolikos iki 100 tūkst. litų. Kartoju, tai ne žaisliukas, o įspūdingas ir tikslus dirbinys“, - tikino mokslininkas.
Jis, skirtingai nei Ventos regioninio parko atstovai, mano, kad dinozaurų parko iniciatyvą galėtų remti ir valstybė. „Pažinimas turi būti remiamas. Be to, lenkų pavyzdys rodo, jog dinozaurų parkas gali būti pelningas“, - reziumavo J.Satkūnas.
