Respublikos prezidento kanceliarijos vidaus tvarkos apraše teigiama, kad "Valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį transportą, elektros energiją, vandenį ir kitus materialinius kanceliarijos išteklius". Nežinia, kaip prezidentūrai sekasi taupyti vandenį, tačiau tarnybinis transportas - 23 automobiliai - naudojami nuolatos ir labai intensyviai.
Veik kasryt po įvairias Vilniaus vietas ir sostinės apylinkes pasklinda prezidentūros autoūkio automobiliai, surenkantys gausų prezidento patarėjų korpusą. Prezidentūros poniutės mėgsta prabangą: prašmatnus buvęs prezidento Algirdo Mykolo Brazausko limuzinas BMW (valst. Nr. RVY328) rieda į Teisės departamento vadovės Aušros Rauličkytės namus. Limuzinas Audi A6 (valst. Nr. AGB053) į tarnybą veža prezidento Spaudos tarnybos vadovę Ritą Grumadaitę.
Galimybę laiku ir patogiai pasiekti miesto centrą turi ir Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas Lauras Bielinis, Užsienio politikos grupės vadovas Valteris Baliukonis, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Mindaugas Ladiga, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas, Irena Vaišvilaitė, vadovaujanti Kultūros, mokslo ir ugdymo grupei, prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas bei kai kurie kiti žemesnio rango prezidentūros klerkai.
R.Grumadaitė vakar tikino, kad ji tikrai nepiktnaudžiaujanti šia privilegija - automobiliu su vairuotoju. "Dažniausiai į darbą važiuoju savo automobiliu, tačiau tarnybinį automobilį išsikviečiu tada, kai sugenda asmeninis", - tikino Spaudos tarnybos vadovė, pabrėžusi, kad prezidentūroje egzistuoja labai griežta naudojimosi tarnybiniais automobiliais tvarka.
A.Rauličkytė, kasryt į darbą ir kas vakarą namo vairuotojo vežiojama prezidento rangą atitinkančiu limuzinu, vakar apskritai nesutiko kalbėtis šia tema. Esą automobiliai su vairuotoju yra priskirti kiekvienam prezidentūros padaliniui, o smulkesnių detalių pasiūlyta gauti iš kanclerio G.Krasausko.
G.Krasaukas LŽ paaiškino, kad prezidento kanceliarijos tarnybinis transportas naudojamas nustatyta tvarka. Prezidento kanceliarijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos apraše nurodyti valstybės tarnautojai turi teisę naudotis pareigybiniais tarnybiniais automobiliais nustatytoms tarnybinėms funkcijoms vykdyti ir kitais su jų veiklos (įskaitant susitikimus su gyventojais ir kitus renginius, ar parengiamiesiems darbams prieš Respublikos prezidento vizitą) ypatumais susijusiais atvejais, kai būtina užtikrinti jų funkcijų vykdymą arba asmens saugumą.
Kancleris pedantiškai paaiškino, kad 2008 metais numatyti 610 tūkst. litų prezidentūros autotransporto išlaikymui: draudimui, automobilių degalams, automobilių aptarnavimui ir einamajam remontui, vasarinėms ir žieminėms padangoms, būtiniems ir privalomiems automobilių aksesuarams.
G.Krasauskas nepagailėjo laiko paaiškinti, kokių priemonių prezidento kanceliarija imasi, kad būtų taupomos lėšos, susijusios su transporto naudojimu. Pavyzdžiui, ugdoma vairuotojų asmeninė atsakomybė, palaikoma gera automobilių higienos būklė, taupus degalų, tepalų, eksploatacinių medžiagų, atsarginių dalių ir priemonių naudojimas, griežta jų apskaita ir panašiai.
Precedentas buvo
2006 metų kovą turėjo atsistatydinti du įtakingi Seimo valdininkai: parlamento pirmininko Artūro Paulausko sekretoriato vadovė Rima Pumputienė ir Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis. Prieš tai po Turniškių skandalo iš postų turėjo trauktis ir prezidento V.Adamkaus patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška. Tuo metu kalbėta, kad Turniškėse įsigiję kotedžus prezidento patarėjai buvo demaskuoti ne be Seimo pagalbos. Neatmestina, kad ir Prezidentūra prisidėjo, jog netrukus kiltų triukšmas dėl tarpstančių privilegijų Seime.
R.Pumputienė pasitraukė paaiškėjus, kad tarnybinį automobilį naudoja asmeniniams reikalams.
Dėl savo šuns vežiojimo tarnybiniu automobiliu į skandalą patekęs Teisės departamento direktorius K.Virketis atsisakė posto sužinojęs, kad jam teks aiškintis ir dėl sukaupto brangaus turto.
Kontrolė neveiksminga
Valstybės kontrolė, 2007 metais atlikusi auditą kai kuriose biudžetinėse įstaigose, konstatavo, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai yra ilgalaikis turtas, kuris turi būti naudojamas vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
Taip pat pripažinta, kad tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidos kiekvienais metais didėja. Vyriausybės 1998 metų lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1341 "Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose" nenurodyta, kokios įstaigų išlaidos turi būti priskiriamos tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidoms, skaičiuojant išlaidų dydį tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti arba jiems nuomoti.
Minėti išlaidų dydžiai nesuteikia galimybės kontroliuoti visų įstaigos išlaidų, susijusių su tarnybinio transporto išlaikymu ir naudojimu. Biudžetinėse įstaigose vidaus kontrolės procedūros yra nepakankamai veiksmingos, kad užtikrintų efektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir užkirstų kelią šių automobilių naudojimui ne pagal paskirtį. Naudojami automobilių kelionės lapai gali būti efektyvi tarnybinio transporto išlaidų, automobilių ridos ir kuro sunaudojimo kontrolės priemone tik tuo atveju, jei jie tinkamai užpildyti ir juose pažymėtas kiekvienas važiavimo maršrutas.
Siekiant taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas, pasiūlyta Vyriausybei apsvarstyti galimybę parengti griežtos atskaitomybės kelionės lapo formą biudžetinėms įstaigoms ir nustatyti jo pildymo tvarką, perduoti Vyriausybės kanceliarijai Vyriausybės narių pareigybinių tarnybinių lengvųjų automobilių aptarnavimą, stambinti biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių autoūkius, prijungiant juos prie įstaigų, įdiegusių elektronines automobilių parko kontrolės sistemas, taikyti kitų ES valstybių patirtį, limituojant ir apmokestinant pareigybinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą asmeniniams tikslams. Taip pat pasiūlyta spręsti klausimą dėl biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių privalomo žymėjimo logotipais ar kitais būdais.
Biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidos didėjo kasmet: 2004 metais joms skirta 104 010,5 tūkst. Lt, 2005 metais - 127 029,0 tūkst. Lt, 2006 metais - 144 036,2 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Lyginant 2006 metus su 2004 metais, ministerijose šios išlaidos padidėjo 23,9 proc., apskrityse - 55,8 proc., valstybinėse aukštosiose mokyklose - 10,2 proc., kitose įstaigose - 16,5 proc.
Rimantas Varnauskas
