„Ši istorija su penkiais afganistaniečiais, sakyčiau, yra gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių, apie ką rašo EŽTT. Vien tuos faktus reikia išnagrinėti atidžiau, reikia suprasti, ar tai yra teisybė, ar nėra visiškai teisybė“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja.
„Sakyčiau, sprendimas būtų skųsti šitą nutartį ir toliau aiškintis situaciją“, – pridūrė ji.
Kaip praėjusią savaitę BNS sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, Lietuva per kelias dienas tikisi kreiptis į Strasbūro teismą, kad šis panaikintų savo sprendimą, kuriuo šaliai neleidžiama afganistaniečių grąžinti į Baltarusiją.
EŽTT praėjusią savaitę pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.
K. Bubnytės-Širmenės teigimu, šis sprendimas neįpareigoja Lietuvos šių asmenų įsileisti ir tai pabrėžiama pačiame teismo sprendime.
Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.
Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.
EŽTT buvo pranešta, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.
Tuo tarpu Lietuvos pasieniečiai teigia, kad šie migrantai ketvirtadienį atvyko į Lietuvos pasienį iš Baltarusijos, todėl nebuvo įleisti. Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas mano, kad teismas galėjo būti suklaidintas dėl migrantų buvimo vietos.
Afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė savo ruožtu sako, kad jie buvo Lietuvos teritorijoje ir jų išstumti į Baltarusiją Lietuva neturėjo teisės.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
