Ši LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba, mano supratimu, puiki. Akcentas "valstybė bus tokia, kokie būsime patys" - labai prasmingas. Kokie būsime, galime tik spėlioti. O kokie esame?

Nemažos jėgos šalyje stengiasi įrodyti, kad esame visiški nevėkšlos, nesugebantys nei savo šalį mylėti, nei savo Tautą gerbti, nei pajėgūs Laisvės trispalvę prie namų iškelti. Dar daugiau. Nuolat kalama mums į galvas, kad mūsų politinis balsas, išsakomas per rinkimus, nieko nereiškia, kad šalyje tiesa ir teisingumas yra nepasiekiami, o visos mūsų renkamos valdžios yra niekam tikusios. "Tikę" tik tie, kurie savo pasipiktinimą reiškia ir naują valdžią vis renka ar net rinkimuose nedalyvauja. Jei nesugebėsime apginti mūsų demokratiškai išrinktos valdžios nei iš vidaus, nei iš išorės, galime susilaukti valdytojų iš šalies. Tai visai nereiškia, kad valdžia yra nekritikuotina, tačiau net ir kritika turi būti geranoriška ir teisinga. Jau dabar Lietuvos ekonominiai interesai persipina su Rytų šalelės monopolijų siekiais. Kaip jau žinome iš oficialių tos šalies atstovų kalbų, ekonominius santykius jie sieja su politika. Būtent per tuos naujai besiklostančius verslo santykius bandama įtakoti ne tik Lietuvos ekonominį, bet ir politinį gyvenimą. Nėra normalu, kai Rusijoje kas nors pradeda aiškintis, kiek Lietuvoje kainuoja koks politiko ar valdininko postas ar kai koks vietinis "erelis" paaiškina, kad dėšų tam, kad paimti valdžią Seime jis turės "tiek, kiek reikės". Nesunku pastebėti, kad internetinių leidinių komentarų puslapiuose pastaruoju metu labai suaktyvėjo specifinė, kaip ją vadinu, "kontorinė" publika, kuri nuolat stengiasi įrodyti, kad dabartiniai valdžios žingsniai iš krizės yra katastrofa, o opozicijos margumynas nuo skaisčiai "rožinės" iki "burokinės" spalvos - panacėja nuo visų ligų. Nemanau, kad tokių autorių yra labai daug. Pakanka grupelės klakerių, kad susidarytų komentarų puslapiuose toks vaizdas, kokį šiandien matome. Keičiant nikus ir spaudinant vulgarius ir ciniškus intarpėlius galima sudaryti iškreiptą įspūdį apie visuomenės daugumos nuomonę. Tuo pat metu visiškai galima suprasti tuos, kurie krizės metu neteko darbo, neturi pragyvenimui susikaupę lėšų ir, apskritai, yra sudėtingoje ekonominėje situacijoje. Net ir tokioje būsenoje , manau, nevertėtų rankų nuleisti ir visą savo įniršį skirti tiems, kuriems teko priimti nepopuliarius sprendimus stengiantis, kad katastofa būtų kiek įmanoma mažesnė. Net ir dabartinė opozicija iš esmės nieko naujo savo alternatyvioje programoje nepasiūlo, kas nebūtų valdžios daroma ar ruošiamasi artimiausiu laiku daryti. Būtų labai pragmatiška, jei visos stabilizavimo siekiančios jėgos susivienytų bendrame darbe, o ne išsiskirtų aiškinimuose, kas pirmesnis ką teigiamo pasiūlė padaryti. Ar mes sugebėsime būti pakanakami supratingi, darbštūs, išradingi, kad galėtumėm prisidėti prie šalies kilimo iš ekonominės duobės - parodys netolima ateitis. Norisi tikėti, kad ji bus pakankamai ekonomiškai ir politiškai subalansuota, kad netektų mums gėdytis prieš kitas demokratines šalis dėl savo nevėkšliškumo.

Lietuvos Nepriklausomybę prieš 20 metų atkūrėme. Privalome sugebėti ją saugoti nuo galimų išorinių ir vidinių jos priešų. Kitu atveju ne tik Laisvę galime prarasti, bet ir Demokratijos kūrimas gali būti sustabdytas ilgiems metams.

susitaikymo Lietuvai palinkėjo prezidentė. Linkim šito ir tau. Neieškok priešų išorėje, jis dažniausiai tūno viduje. Ir tai yra mūsų ego, kuris amžinai kovoja prieš Dievo sūnų, kuris irgi yra mumyse.

Bent jau padorumo dėlei galėtų balsas apsieiti ir be partškolos propesorės postringavimų apie kovo 11. Lyg būtų negana, kad per visas stotis transliuoja tuos proginius nusišnekėjimus. Nors šiaip aišku, grynai teoriniu požiūriu įdomu įdomu palyginti tai, ką iš tiesų manė draugė raudonoji propesorė 1990 ir ką mano kai niekas nemato raudonoji komisarė 2010

Malonu tureti toki Prezidenta, kuris sypsosi visa burna! Sveikinimai LT!