Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tai ne šypsena, tai pasišlykštėjimo išraiška.
pasakete, sutinku
tiesiog pasiurpau, jei jau prezidentei Konstitucijos pazeidimai...ne problema...tai apie ka dar galima kalbet, tiesiog trukstu zodziu, kas jai darosi
Ar nėra Lietuvoje kitų problemų? Aišku, kad yra - tai šios šalies prezidentė, Lietuvos problema Nr.1.
Labai gerai fotografas pagavo kadrą: iškart matyti, kad ji yra nemalonus, apskritai blogas žmogus.
Tiesiog pabaisa, bevaike, jos kalbos tuscios ir nieko nevertos pasieme sau palanku prokurora, nes turi ka sl6epti pati budama kitos pakraipos, galvoja kad ja rinks ir kitais metais, kad ji nepamainoma, o is tikro tuscia vieta
turesime kita Lietuvos prezidenta, garantuoju 100 proc.
o jūs galvojot, kad įvykiai Garliavoj tuoj bus pamirsti - klystat, jie dar ilgai bus menami ir neišblės iš atminties ilgai, juos prisimins ir anūkai ir jų vaikai, tai pats žiauriausias įvykis mano gyvenime
TEISINGUMO NEBUVIMO PROBLEMA NESVARBI?
Aukšto rango politikas neturi teisės viešai reikšti savo pyktį ar susierzinimą. Tokia diplomatinės raiškos abėcėlė. Dar keisčiau atrodo, kai pyktis liejasi be pagrindo ir yra suponuotas tik asmeninės arogancijos, kuri aukštuose postuose – pernelyg dažnai pasitaikantis reiškinys. Šiuo konkrečiu atveju teisiškai ir faktiškai (“jure et facto”/lot) visuomenė, pasipiktinusi teisėsaugos nepakankamu veiksnumu yra visiškai teisi.
Prezidentės teiginys – “nematė už ką atleisti teisėją N.Venckienę”, vargu ar yra visiškai nuoširdus. Net ministrai, prezidentės užgaidų pasekoje buvo atleidžiami, kaip kokie durininkai, kartais tik dėl menamos, niekaip neįrodytos priežasties. A.Kubiliaus valdoma Vyriausybė buvo pakankamai manevringa ir gyvybinga, tad po visokių keistų prezidentės reikalavimų sugebėdavo išmanevruoti ar smūgį gavus “ne prie ko”- atsitiesti. Dėl pedofilijos ir žudynių skandalo visos valdžios iš esmės užėmė adekvačią poziciją, kurią galima išsakyti trumpai: “D.Kedžio istoriją” būtina skandinti. Nežinau, kaip N.Venckienę, bet mane netgi gerokai nustebino, kad prezidentė puse sakinio bandė užsistoti mergaitę, teigdama, kad prieš ją “prievarta netoleruotina”. Gal ir jai aukšti reitingai pasirodė mielesni, negu bandymas įtikti tiems teisėsaugos institucijų vadovams, kuriuos ji pati ir paskyrė.
Prezidentė susierzinusi dabar paklausė: “Ir iš viso, ar Lietuvoje nėra kitų problemų?!
Be abejo, kad jų yra ir Lietuvoje ir visose Pasaulio šalyse. Visur jos daugiau ar mažiau skirtingos. Tačiau, stebint skandalingas istorijas , susijusias su teisėsaugos neįgalumu, atsiranda mintis, kad viena iš skaudžiausių mūsų šalies problemų yra sudėtinga situacija teisėsaugoje. Prezidentė minėdama ir pasidžiaugdama, kad jos kadencijos laikotarpiu jai pavyko sėkmingai spręsti ekonomines problemas kartu su Seimu ir Vyriausybe, nepasidžiaugė teisėsaugos parama. O ir kuo čia džiaugtis, jei gal net trečdalis biudžeto randasi verslo ir kontrabandos šešėlyje? Vyriausybės premjerui A.Kubiliui ir finansų ministrei I.Šimonytei teko įdėti daug pastangų, kad priversti teisėsaugą išmušti iš šešėlio bent 0,5 mlrd litų. Bent jau pradžia padaryta…
Aukšto rango politikas neturi teisės viešai reikšti savo pyktį ar susierzinimą. Tokia diplomatinės raiškos abėcėlė. Dar keisčiau atrodo, kai pyktis liejasi be pagrindo ir yra suponuotas tik asmeninės arogancijos, kuri aukštuose postuose – pernelyg dažnai pasitaikantis reiškinys. Šiuo konkrečiu atveju teisiškai ir faktiškai (“jure et facto”/lot) visuomenė, pasipiktinusi teisėsaugos nepakankamu veiksnumu yra visiškai teisi.
Prezidentės teiginys – “nematė už ką atleisti teisėją N.Venckienę”, vargu ar yra visiškai nuoširdus. Net ministrai, prezidentės užgaidų pasekoje buvo atleidžiami, kaip kokie durininkai, kartais tik dėl menamos, niekaip neįrodytos priežasties. A.Kubiliaus valdoma Vyriausybė buvo pakankamai manevringa ir gyvybinga, tad po visokių keistų prezidentės reikalavimų sugebėdavo išmanevruoti ar smūgį gavus “ne prie ko”- atsitiesti. Dėl pedofilijos ir žudynių skandalo visos valdžios iš esmės užėmė adekvačią poziciją, kurią galima išsakyti trumpai: “D.Kedžio istoriją” būtina skandinti. Nežinau, kaip N.Venckienę, bet mane netgi gerokai nustebino, kad prezidentė puse sakinio bandė užsistoti mergaitę, teigdama, kad prieš ją “prievarta netoleruotina”. Gal ir jai aukšti reitingai pasirodė mielesni, negu bandymas įtikti tiems teisėsaugos institucijų vadovams, kuriuos ji pati ir paskyrė.
Prezidentė susierzinusi dabar paklausė: “Ir iš viso, ar Lietuvoje nėra kitų problemų?!
Be abejo, kad jų yra ir Lietuvoje ir visose Pasaulio šalyse. Visur jos daugiau ar mažiau skirtingos. Tačiau, stebint skandalingas istorijas , susijusias su teisėsaugos neįgalumu, atsiranda mintis, kad viena iš skaudžiausių mūsų šalies problemų yra sudėtinga situacija teisėsaugoje. Prezidentė minėdama ir pasidžiaugdama, kad jos kadencijos laikotarpiu jai pavyko sėkmingai spręsti ekonomines problemas kartu su Seimu ir Vyriausybe, nepasidžiaugė teisėsaugos parama. O ir kuo čia džiaugtis, jei gal net trečdalis biudžeto randasi verslo ir kontrabandos šešėlyje? Vyriausybės premjerui A.Kubiliui ir finansų ministrei I.Šimonytei teko įdėti daug pastangų, kad priversti teisėsaugą išmušti iš šešėlio bent 0,5 mlrd litų. Bent jau pradžia padaryta…
Lietuvoje yra ir daugiau rimtų problemų. Viena iš tokių – energetinis saugumas. Nepavykus prekybinkų “LEO versliukui”, siunta prezidentas V.Adamkus, nepatenkintų daug… O juk iš esmės labiausiai gaila toms manipuliacijoms sugaišto laiko, kurio metu teko įdėti nemažai pastangų, kad pagaliau energetikos projektai (IAE naujo reaktoriaus ir Dujų terminalo) pajudėtų iš mirties taško. LSDP lyderis A.Butkevičius prasitarė: “Po rinkimų stabdysim”. Tai ką? Renka naują “chebrą” pasipinigauti? LEO-2 laukia ar kaip?
Jei Lietuvos karinį saugumą ir toliau garantuoja NATO, tai ekonominis saugumas kur kas sudėtingesnėje situacijoje. IAE uždarymas dėl lėšų stokos gali įstrigti. Gal ir japonai dairosi, kas per “ereliai” į naują vladžią braunasi. Neverta manyti, kad jie nežino kuo maitinami paksoidų ir darbiečių politiniai dariniai. Priartėjau prie, mano supratimu, didžiausios šalies problemos. Lietuvos valdžią vėl bandys perimti buvusieji, pasitelkę LSDP-TT-DP monolitą. Prie jo jau dabar taikosi prisiklijuoti jam artima aplinka. Neįžvelgti šios problemos būtų didelė politinė klaida. Spalio mėnesį visi piliečiai – rinkėjai galės pareikšti savo politinę valią. Jau dabar laikas ją tiksliai formuluoti. Kitu atveju, ko tada verti taptų LR Konstitucijos pagrindiniai straipsniai: “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” ir “Lietuvos valstybę kuria Tauta.Suverenitetas priklauso Tautai”.
Pedofilijos ir žudynių skandalas tapo mūsų valdžiai rimtu išbandymų laikant “moralės pagrindų įskaitą”. Toli gražu ne visi ją išlaikė. Jei tokie patys sau susirašė aukščiausius balus, tai tas dar nieko nereiškia. “Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus” (Konst. 4 str.) Tad anksčiau ar vėliau bus išsiaiškinta kokiu principu gyvena ir elgiasi teisėsaugos institucijų vadovybės, ar jos vykdo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus ir ar visuomenė, pati jų nerinkdama, gali jais pasitikėti? Gyvename ir augame, o kai augame, tai ir bręstame. Musų atgautai Nepriklausomybei jau 22 metukai. Jau ne paauglystės amžius…
Prezidentė: Lietuvoje nėra kitų problemų, tik Garliavos tragedija?