Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.
Ar algų augimas stoja?
Algirdai, ką jums rodo tokia realiųjų pajamų dinamikos statistika?
A. Bartkus: Pirmiausia, vertinant, ar tai daug, ar mažai, mes visada galime pasirinkti atskaitos tašką. Pavyzdžiui, jei grįžtume į 2019 ar 2020 metus, tuomet fiksavome 12 proc. realiojo darbo užmokesčio augimą – tai buvo labai spartus kilimas.
Jeigu pažiūrėtume į 2022 metų 4-ąjį ketvirtį, kai buvo energetinių išteklių krizės įkarštis, tuomet turėjome maždaug 7,6 proc. nuosmukį, perkamoji galia tuomet smuko. Žiūrint bendrai, dabar turime maždaug 66 proc. realiojo darbo užmokesčio padidėjimą, lyginant su situacija prieš dešimtmetį. Trumpalaikiu laikotarpiu perkamoji galia gali augti sparčiau arba lėčiau, o krizės metu, kaip minėjau, gali būti ir minusas.
Kadangi kalbame apie aktualijas, o ne apie labai ilgą raidos tendenciją, pažiūrėkime į trumpalaikę dinamiką. Yra tam tikrų dalykų, dėl kurių reikėtų būti atsargesniems ir neturėti perteklinio optimizmo.
Pažvelkime į ketvirčius: 2023 metų 1-ąjį ketvirtį nominalusis darbo užmokestis pas mus augo 12 proc., 2024 metų 1-ąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, augimas siekė 9,4 proc., 2025 metų 1-ąjį ketvirtį – 7,7 procento, o paskutinis ketvirtis, kurio duomenis paskelbė „Sodra“, rodo 5,9 proc. prieaugį.
Ko galime tikėtis šiame ketvirtyje? Greičiausiai, jei ta pati lėtėjimo tendencija įsivyraus, šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis augs ne 7 ar 9 proc., o apie 6.
II pakopos reforma: kaip tai gali paveikti ekonomiką?
Šiemet daug kalbama apie II pakopos reformą, visi stebi, kuo tai pasibaigs. Kokia jūsų nuomonė, kiek tai gali pridėti prie mūsų ekonomikos „pyrago“ per vartojimą?
A. Bartkus: Dėl II pakopos reikia būti labai tiksliems, ką ekonomistas kuo vadina. Aš visada skeptiškai žiūrėjau į teiginius, kad II pakopos pinigai automatiškai nukeliaus į vartojimą. Žinoma, dalis jų ten atsidurs, nes visas taupymas yra tiesiog vartojimas, kurį mes perkeliame į ateitį. Netgi atidėjimas į II pakopą yra mūsų šios dienos taupymas vardan ateities vartojimo, kai būsime senjorai ir mums bus mokamos išmokos.
Žmonės, kurie pasitrauks iš II pakopos, šias pajamas supras ne kaip nuolatines, o kaip laikiną pajamų prieaugį. Jeigu individas pajamų padidėjimą supranta kaip laikiną, jis didina ne kasdienį vartojimą, o taupymą.
Tiksliau tariant, tos lėšos greičiausiai bus skirtos įvairioms ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti: būsto remontui, sodybos atnaujinimui, kapitalinės buitinės technikos ar automobilio pirkimui. Mes pamatysime, kad šie pinigai nenukeliaus momentaliai į mažmeninės prekybos tinklus, tokius kaip „Maxima“, „Norfa“ ar „Iki“.
Jie pasiskirstys po labai įvairius ekonomikos segmentus ir tai vyks ne vienu metu. Jei pajamų srautas būtų suprantamas kaip nuolatinis, jis į vartojimą keliautų momentaliai, o šiuo atveju tai vyks pagal individualius poreikius.
Ekonomikos aktyvumas dėl to neabejotinai padidės, bet nereikėtų tikėtis visuotinio bumo. Tam tikruose segmentuose, susijusiuose su mano minėtomis prekėmis ir paslaugomis, galime tikėtis suaktyvėjimo, bet jis nebus masinis, tai reiškia, kad maža rizika, jog tai perkaitins situaciją.
Pardavėjai tiesiog džiaugsis sulaukę daugiau klientų, bet nesusidurs su prekių stygiu, kuris keltų kainas, taigi, šios situacijos nedramatizuočiau. II pakopa neturės neigiamo poveikio, o dalis žmonių tai vertina kaip naudą ekonomikai. Lūžio ekonomikoje dėl to, kad dalis individų pasiims lėšas iš II pakopos, neįvyks. Tikrą lūžį gali sukelti naujos, našesnės darbo vietos.
Kaip minėjau, realus darbo užmokestis per dešimtmetį išaugo 66 proc., o našumas, skaičiuojant pagal išdirbtas valandas ir sukurtos produkcijos kiekį, padidėjo tik 22 proc. Kai kurie komentatoriui dėl to linkę prognozuoti krizę, bet aš manau, kad tai yra normalus reiškinys.
Pakilimo fazėje, kai ekonomika vystosi, auga ne tik patys našiausi sektoriai. Našiausi sektoriai yra tie, kurie gamina bazines prekes, kur yra didelė konkurencija kainomis, tačiau kai ekonomika suklesti, auga ir prabangos prekių gamyba bei paslaugos, o šiuose sektoriuose našumo augimas visada yra gerokai mažesnis.
Tai, kad bumo fazėje našumo augimas atsilieka nuo algų augimo, yra normalu. Tik nereikėtų per daug užsižaisti ir džiaugtis, nes rizikuojame pereiti į recesinę fazę. Turime išlaikyti balansą. Našumo atsilikimas yra normalus, bet klausimas – ar jis nėra per stiprus. Turime orientuotis į investicijas, naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominę pažangą.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
