Ketvirtadienį Kauno miesto tarybos posėdyje savivaldybės administracija pateiks sprendimo projektą ir prašys politikų pritarti daugiabučių namų atnaujinimo planui.
Nacionalinė būsto strategija numato, kad iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota ne mažiau kaip 70 procentų daugiabučių namų. Siekiant didžiausio efekto ir pirmenybę teikiant dideliems sovietiniams daugiabučiams, Kaune kasmet derėtų atnaujinti apie 120 namų.
Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, daugiabučių renovacija nėra savivaldybės ar Vyriausybės sugalvotas "gudrus planas apiplėšti žmones", tai - techninė būtinybė. Kaip tipiniame Kauno daugiabutyje gyvenančiai šeimai sutaupyti, brangstant elektros energijai, vandeniui ir šilumai? Tėra vienas atsakymas - efektyvus daugiabučių atnaujinimas. Daugeliui kauniečių šeimų tai padės taupyti milžiniškas lėšas, dabar skiriamas būstų apšildymui.
"Pastatas natūraliai "dėvisi", kapitalinis remontas privalomas kas 25-30 metų. Kauno daugiabučių namų amžiaus vidurkis - 40 metų! Be to, pastaruosius dešimtmečius jie prastai prižiūrimi, tad techninė namų būklė - kaip dar senesnių pastatų. Delsiant namų nudėvėjimas pasieks kritinę ribą ir jų atstatyti bus nebeįmanoma arba netikslinga. Ir už tai yra atsakinga ne valstybė, o patys pastatų savininkai", - pabrėžė R. Gatautis.
Anot R. Gataučio, savivaldybė turėtų būti šio proceso koordinatore. "Savivaldybės misija - ne užsiimti pastatų renovacija, o padėti turto savininkams planingai vykdyti šį procesą. Daugiabučius atnaujinti turi butų savininkai, inžinerinius tinklus - jų valdytojai. Savivaldybė turėtų prisidėti rengiant detaliuosius planus ir efektyviai koordinuojant procesą", - pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Gatautis.
Patvirtinus planą, parengtame vieno ar kelių daugiabučių namų kvartalų visiško atnaujinimo pilotiniame projekte būtų numatyta ir to kvartalo inžinerinių tinklų (šilumos, vandens, elektros, gamtinių dujų) renovacija, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimo aikštelių, želdinių, apšvietimo, atliekų šalinimo įrangos sutvarkymas. Esmė - išryškinti ir rasti principinius sprendimus problemoms, galinčioms iškilti kvartalo atnaujinimo procese. Vėliau ši patirtis būtų panaudojama atnaujinant kitus Kauno daugiabučių namų kvartalus.
Savivaldybės duomenimis, Kaune iki 2009 metų pabaigos iš 1485 sovietmečiu statytų stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų buvo renovuoti tik 35 namai, kai kurie iš jų - tik iš dalies. Iš viso Kaune yra apie 5000 daugiabučių namų, iš jų 62 proc. nerenovuoti ir dar 20 proc. namų - nerenovuoti ir stipriai apleisti.
Palyginimui, 2009 m. gruodžio duomenimis, kai šilumos kaina buvo 20,67 ct/kWh, kaunietis, gyvenantis nerenovuotame daugiabutyje, 60 kv. metrų bute, mokėjo apie 319 litų per mėnesį už šildymą, o žmogus, gyvenantis renovuotame daugiabutyje, už analogiško dydžio patalpų šildymą sumokėjo tik 122 litus, t. y. 2,6 karto mažiau.
Masinis, racionaliai suplanuotas daugiabučių atnaujinimo procesas leistų sumažinti finansines investicijas ir darbų trukmę. Tipinių daugiabučių atnaujinimas leistų atpiginti techninių projektų ir kitų dokumentų rengimą, nes Kaune yra daug to paties tipo daugiabučių namų. Tokiu atveju pakaktų parengti vieną ar kelis tipinius projektus ir dokumentų paketą būtų galima tiražuoti.
Energetikos ekspertų teigimu, pradėjus planingai įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programą, miesto gyventojai bus geriau informuoti apie pastatų atnaujinimo būtinybę ir naudą. Gerės pastatų techninė ir estetinė būklė, mažės išlaidos šildymui, kompensacijų mažas pajamas gaunančioms šeimoms poreikis. Gerės atnaujintų mikrorajonų estetika, gyvenamoji ir socialinė aplinka, augs atnaujinto būsto vertė. Daugiabučių atnaujinimo procesas sukurs papildomų darbo vietų, padidins miesto biudžeto įplaukas.
Viena didžiausių problemų, trukdančių daugiabučių atnaujinimui, - bendrasavininkių nesugebėjimas susitarti tarpusavyje ir su administratoriais, kaip tvarkyti bendrąją nuosavybę. Todėl būtina skatinti ir padėti steigtis daugiabučių namų butų savininkų bendrijoms, galinčioms priimti įvairius sprendimus. Pilotiniame projekte numatyta speciali bendrijų kūrimo skatinimo programa.
Savivaldybei dar svarbu išnagrinėti galimybes bei parengti priemones, leisiančias užtikrinti daugiabučių renovavimo projektų vykdymo darbų kokybę ir kontrolę.
ELTA primena, kad daugiabučių namų atnaujinimo programai įgyvendinti ir finansuoti įsteigtas Kontroliuojantysis fondas, kuris suformuotas iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, tarptautinių institucijų ir finansuotojų lėšų pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (Joint European Support for Susstainable Investment in City Areas). Šia finansinės inžinerijos priemone ES šalys narės gali panaudoti 2007-2013 m. laikotarpiu.
