Nuo tu laiku, kai mergina sudegino bagažinėje, nei policija, nei BPC jokių išvadų nepadarė - tik tada banditai nužudė, dabar banditu vieta policija užėmė.

Galėjo būti taip, galėji būti anaip.
Tai geriausiai nušauti, reikėjo sėdėti automibilyje ar atsitraukti išvažiuoti.
Būtų apsiraminusi jug ne pyrmą kartą taip buvo.
Bet gydytojams ji taip atsibodusi buvo, kad galima fantazuoti kiek nori.
Moteris dirbanti buvo.
Neprofesionalai susirinko vienoje vietoje.
Gėda

„Jis pats pasakė, kad mamai tokie paūmėjimai ne pirmą kartą, kad ji gydyta ligoninėje ir visur..."
50m zmogus gydytas ir ligonineje ir visur :). Kazkokie paumejimai. Kas cia per pridurkas ir durnyste? Palikimo uzsimane greiciau ar berzines koses skauduliu negali pamirst ? Su kiekvienu zodziu vis graziau ir graziau :)

Tik musu salyje ligonis yra kaltas, kad serga....baisu net pagalba kviestis, kad ne nudobtu...

tai nekvieskit policijos ir nereikės čia putas leisti, tvarkykitės patys su psichais. O jeigu šokinėjat su peiliais tai po to neverkit, kad buvo ginklas panaudotas.

Tai jau antras ŽINOMAS atvejis siais metais kai policija SAMONINGAI nužudo ligoni.

Ir apie koleges išprievartavimą Požėla tyli.

Kei2iasi medikų versijos. Pirmą dieną po įvykio kalbinant greitosios pagalbos, kuriai priklausė brigada vadovą jis sakė, kad nieko medikams neatsitiko. jie baigė darbo dieną ir dabar ilsisi.Iš kitos pusės ar du žmones galima vadinti brigada Ir iš medikės aiškinimo matosi, kad jie visiškai neturėjo žalio supratimo kaip reikia elgtis su psichinę negalią turinčiu ligoniu.Atvykę po dviejų valandų nuo iškvietimo jie tiesiog sėdėjo mašinoje kol atbėgusi suerzinta ligonė ėmė juos vaikyti.

Įtampos kupina kelionė truko daugiau nei dvi valandas, ir galo per spūstis, apylankas dar nesimatė, todėl ligonis, išlipęs iš mašinos, ligoninę bandė pasiekti pėsčiomis. Vilnietis buvo rastas sukniubęs už kelių šimtų nuo gydymo įstaigos, į ją vedančiame pamiškės take – atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo jo mirtį.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, remdamasis su velionio mama bendravusio pareigūno žodžiais, tvirtino, jog moteris prašė praleisti į ligoninę vežamą vyrą, bet pirmąją NATO viršūnių dieną turėjo važiuoti kortežas, todėl jai „buvo pasiūlyta“ važiuoti aplinkkeliu.
Portalas policijai praėjusią savaitę pateikė klausimus, susijusius su tragedija, tačiau atsakymų į daugelį jų taip ir nebuvo gauta atsakymų, apsiribota abstrakčiais ir neišsamiais atsakymais, motyvuojant, kad negalima komentuoti to, kas dar nėra patikrinta.
Tačiau nebuvo išsamiai atsakyta ir į bendro pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, kaip skamba instrukcijos, apibrėžiančios pareigūnų elgesį tokiais atvejais, ar jose numatyti atvejai, kada konkrečiai galima praleisti žmones pro užtvaras valstybei svarbių renginių metu, ar tai privalu padaryti, kai ligoniai ne medicininiu transportu vežami į gydymo įstaigas, jaučia pavojingus simptomus.

Pučia i viena duda ir tiek žinių. Bet yra toks dalykas kaip karma sugryš jei meluojat oi sugryš

Liepos 11 dieną ligonio motina kreipėsi pagalbos telefonu, dispečeriui papasakojo apie pavojingą būklę, dusulį ir kitus nerimą keliančius simptomus po insulto ir žandikaulio operacijos, tačiau pastarasis neatsiuntė medikų brigados ir pasiūlė į ligoninę atvykti patiems, nes atstumas – nedidelis.

Kelias į Lazdynų ligoninę buvo užtvertas dėl juo vykusių kortežų ir automobilį pareigūnai nukreipė kitu keliu, o strigus spūstyje vyras išlipęs iš mašinos ligoninę bandė pasiekti pėsčiomis. Vilnietis buvo rastas sukniubęs už kelių šimtų nuo gydymo įstaigos, į ją vedančiame pamiškės take.

„Primename, kad tuo metu Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas ir eismas tam tikrose vietose buvo ribojamas dėl kortežų vykimo. Todėl pašalinio automobilio įleidimas į uždarą zoną galėjo kelti realią grėsmę automobilio vairuotojui, keleiviams ir kortežui“, – pažymima departamento pranešime. „Instruktažų metu pareigūnai buvo instruktuoti kaip elgtis tokiose situacijose. Panašių atvejų buvo ne vienas – visais atvejais sprendimus priimdavo pamainos vyresnieji“, – nurodoma jame.