Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, tirianti priklausomybių neurobiologiją ir psichikos sutrikimų mechanizmus prof. Valentina Vengelienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad, mokslininkės aiškinimu, dažnam priimant sprendimus tik atrodo, jog visa valdžia yra žmogaus rankose. Pasak profesorės, iš esmės sprendimas yra padaromas, o tik tada asmuo nusprendžia, kad čia buvo jo paties sprendimas.
„Mums tik atrodo, kad esame labai sąmoninga būtybė, o iš tikrųjų mes esame lyg biorobotas, kur viskas veikia per chemines jungtis. Todėl, kad turime sąmonę, atrodo, kad kiekvienas iš mūsų esam pasaulio centras ir viską čia kontroliuojame. Iš tikrųjų nieko mes nekontroliuojame. Viskas yra kontroliuojama už mus.
Mes tik interpretuojame, kad tai buvo jų pačių sprendimas. O iš tikrųjų tas sprendimas jau buvo padarytas, nes visos tos neuronų jungtys tuo momentu yra nusistovėjusios. Kitą momentą jos bus šiek tiek kitokios ir sprendimas jau bus kitas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė ji.
Tokio dalyko kaip vidinė valia nėra?
Pasak jos, lygiai tas pats galioja ir kalbant apie priklausomybes. Paklausta, ar pakanka vidinio apsisprendimo ir stiprios valios, kad žmogus atsisakytų žalingų įpročių, pakeistų gyvenimo būdą, ar visgi reikalinga aplinkinių parama, specialistų pagalba, bendruomenė, neuromokslininkė teigė, kad tokio dalyko kaip vidinė valia mūsų kūne iš esmės nėra.
„Mes interpretuojame savo sprendimą, kad mūsų kūnas yra tam pasiruošęs, jam dėl kažko yra negerai, jis sugeba tą dalyką pakeisti arba kažkas aplinkoje tave paveikė.
Tu tiesiog nesuseki, kas tai galėjo būti, nes veikia absoliučiai viskas – kiekvienas gatve prabėgantis vaikas tave veikia, smegenys viską fiksuoja“, – komentavo mokslininkė.
Pasak jos, jeigu kūnas tam nėra pasiruošęs ir žmogaus nėra pastimuliavę visi vidiniai ir išoriniai veiksniai, nieko pakeisti nepavyks.
Mokslininkė pabrėžė, kad apie 50 proc. įtakos priklausomybei susiformuoti turi genetinis polinkis.
„Gal tau jau bloga nuo medžiagų vartojimo, gal šeima tave paliko ar paliks, jeigu nemesi – visi šitie veiksniai susideda. Dar svarbi genetika – kaip tu reaguoji į aplinką, kaip tu augai, kokie metodai tau padeda susitvarkyti su stresu. (...)
Ir dar [svarbus] požiūris į pasaulį – Lietuvoje pasaulį suvoki vienaip, kitoje šalyje – visai kitaip. (...) Gal vienur tau paaiškino, kad girtuokliauti net yra labai šaunu. Nors, pavyzdžiui, daug azijiečių dažnai genetiškai netoleruoja alkoholio ir negali gerti, tad pas juos tai nelabai yra nuodėmė“, – sakė V. Vengelienė.
Kodėl taip yra? Pašnekovės aiškinimu, alkoholis skaidomas į acetaldehidą, kuris yra labai nuodingas ir negrįžtamai pažeidžia baltymus ir apnuodija visą organizmą.
„Paprastai kepenų fermentai jį greitai paverčia acto rūgštimi, kuri nekenksminga ir su šlapimu ji pašalinama. Bet daugumos azijiečių organizmuose tas fermentas genetiškai neveiksmingas.
Jie negali greitai pašalinti acetaldehido ir labai stipriai apsinuodija. Todėl jie neturi pasirinkimo ir negali vartoti alkoholio. Taigi jų kultūroje alkoholio vartojimas gali būti net laikomas šauniu, jei žmogus gali tą daryti“, – kalbėjo ji.
Kas skatina formuotis priklausomybę?
Paklausta, kaip apskritai susiformuoja priklausomybė, mokslininkė pabrėžė, kad apie 50 proc. įtakos turi genetinis polinkis.
„Reikia žiūrėti į artimiausius gimines – tėvus, dėdes, tetas. (...) Genetinių tyrimų padaryti nepavyks, nes čia veikia daugelio genų kombinacija. (...) Kita dalis – aplinkos poveikis. Jeigu tu turi polinkį, dar nereiškia, kad tapsi priklausomas, reikia priėjimo“, – sakė V. Vengelienė.
Pasak jos, jeigu kažkokios medžiagos šalyje nėra, niekas nuo jos ir nepriklausys. „Bet augti tokioje aplinkoje, kur yra vartojamos medžiagos – tai vienas stipriausių veiksnių. (...) Jeigu tėvai vartoja – jam tai atrodo normalu“, – kalbėjo mokslininkė.
Pašnekovė ragino nepalikti vaikų vienų, net jei jie ir atstumia tėvus: „Vaikas yra kaip tuščias popieriaus lapas. Atrodo, kad vaikai atstumia tuos tėvus ir yra nesvarbu, ką jie čia sako. Bet iš tikrųjų tai svarbu – tu iš esmės suformuoji vaiką ir visą jo pasaulėžiūrą, kaip jis jaučiasi, ar yra saugus.“
Apgaulė, kad priklausomas žmogus tai daro dėl malonumo
Pašnekovė pabrėžė, kad visų pirma reikėtų atsikratyti įsivaizdavimo, kad žmogus kažką vartoja dėl malonumo.
„Pavyzdžiui, rūkymas – kur ten yra tas klasikinis malonumas? (...) Gal tai ramybę gali sukurti kažkam, malonumas gi yra kažkokia palaima. Taip, opioidai gali sukelti malonumą. Taigi kiekviena psichoaktyvioji medžiaga turės kitą efektą“, – kalbėjo mokslininkė.
Kalbėdama apie tai, kodėl atsiranda priklausomybė, V. Vengelienė pasakojo, kad psichoaktyvios medžiagos veikia smegenų požievines sritis, kurios signalizuoja apie gyvybiškai svarbius įvykius.
Psichoaktyvios medžiagos šį mechanizmą tarsi „apgauna“ – smegenys pradeda jas vertinti kaip labai svarbų dalyką, prie kurio reikia artintis, o ne jo vengti.
Tokia reakcija kyla nesąmoningai, nes požievinės smegenų sritys veikia automatiškai ir yra bendros visiems gyvūnams – jos atsakingos už išgyvenimą. Todėl organizmas pradeda stumti žmogų vartoti medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar ji iš tikrųjų teikia malonumą.
„Kodėl vieni tampa priklausomi, o kiti ne, čia suveikia genetinis polinkis, kodėl vieniems tai tampa taip reikalinga, o negali atsisakyti. Kaip ir vieni gavę šokolado saldainių dėžę sykiu viską suvalgo, o kiti tik saldainį. Vieni yra labai socialūs ir negali dienos vieni namie prabūti, apima depresija, kitiems nesvarbu – ir savaitę gali būti“, – aiškino ji.
Yra vaistų, mažinančių norą vartoti alkoholį
Pasak mokslininkės, dėl to ir vien vidinės valios dažnai nepakanka, nes priklausomybę skatinantys mechanizmai yra įgimti ir nesąmoningi.
Tačiau pasitelkiant pagalbą – psichoterapiją, kitų žmonių palaikymą ar alternatyvias veiklas galima sukurti kitokį „atpildą“ – veiklą ar tikslą, kuris suteiktų pasitenkinimą ir galėtų pakeisti priklausomybę skatinantį elgesį.
Be to, V. Vengelienė pasakojo, kad yra sukurta keletas vaistų, kurie gali padėti mažinti norą vartoti alkoholį, tačiau jie veiksmingi tik mažai daliai žmonių.
„Mūsų organizmas šiaip pats sintetina opioidus. Kai kurie iš šių vaistų blokuoja šių endogeninių opioidų receptorius smegenyse. Viena endogeninių opioidų funkcijų organizme – malonumo pojūčio suteikimas“, – sakė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
