Būtent tokia istorija buvo pasidalinta Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“, kur anonimiškai pasakojama apie tai, kaip į senjorą nusitaikę sukčiai, vyresnio amžiaus asmenį į aferą įtraukė apsimetę net 3 skirtingų institucijų atstovais.
Teigta, kad senjorui paskambinę aferistai kalbėjo rusiškai, tačiau tai vyresnio amžiaus asmeniui įtarimų nesukėlė, kadangi jis yra rusų tautybės.
„Skambino dėl sutarties pratęsimo, iš „Tele2“ salono. Pokalbis malonus, užsitęsė pusvalandį. Jo eigoje senjoras pasakė savo adresą, asmens kodą, durų kodą. Žodžiu, viską ko klausė ir prašė“, – nurodyta anoniminiame įraše.
Visgi po pokalbio, nepraėjus nei 5 minutėms, senjorui paskambino neva iš banko prisistatęs asmuo, kuris teigė, kad vyrui skambinęs „Tele2“ atstovas iš tikro yra sukčius, o senjorui nederėjo atskleisti savo asmens duomenų.
Tuomet tariamas banko atstovas nurodė, kad jam reikia senjoro banko kortelės duomenų, kad galėtų užblokuoti jo banko kortelę.
„Senjoras padiktuoja kortelės numerius... Tik kažkaip atsitiktinumo dėka, išsijungė jam telefonas, ir jis nebepadiktavo paskutinių 3 skaičių, kurie yra kitoje kortelės pusėje“, –pasakojama įraše.
Visgi ties tuo istorija nesibaigė. Pasirodo, kad senjoras sulaukė ir 3 skambučio, šįkart per programėlę Messenger, o su vaizdu paskambinęs asmuo prisistatė esantis policijos pareigūnu.
„Vaizdu paskambina policijos pareigūnas, su uniforma, ir praneša, kad jam skambino sukčiai, ir vėl prašo parodyti pasą, pasakyti visus duomenis, laikyti pasą prieš kamerą, kad galėtų jie jį nusifotografuoti. Ir dar praneša, kad banko kortelę po 5 dienų gaus naują, ir tie policijos pareigūnai atvyks pas jį į namus“, – rašoma įrašo pabaigoje.
Kartais sukčiai netgi ateina gyvai pasiimti pinigus
„Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius sako, kad sukčiai, prisidengdami institucijų vardu kai kuriais atvejais savo aukas mėgina apgauti vienu skambučiu, tačiau kartais būna taikomos ir tokios kombinuotos schemos, kai pirma skambina viena įstaiga, o vėliau „sujungiama“ ar perskambina neva kita.
„Ironiška, bet nusikaltėliai neretai išnaudoja ir „apsaugos nuo sukčių“ motyvą, bandydami išvilioti asmens duomenis, svarbius prisijungimus ar pinigus. Taip atsiranda skambučiai su gąsdinimais, neva kažkas bando nurašyti pinigus nuo jūsų sąskaitos.
Trumpiau tariant, nusikaltėliai yra tikri manipuliacijos meistrai – jie turi visą bagažą frazių, kurios tinka ir atliepia kuo didesnio kiekio žmonių situaciją, ir padarys viską, kad pelnytų savo aukos pasitikėjimą bei priverstų atlikti tam tikrus jiems naudingus veiksmus“, – pažymi L. Marcinkevičius.
Tuo metu Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis antrina, kad tokios aferistų schemos dažnai naudojamos gyventojų, siekiant išvilioti jų pinigus.
„Tie patys asmenys ir jų bendrai skambina tam pačiam žmogui po kelis kartus ir nuolat apsimeta vis kitos institucijos atstovais, yra atvejų, kai pas žmogų siunčiami ir jų bendrininkai, kurjeriai, kurie paima iš žmogaus grynus pinigus.
Tyrimuose esame fiksavę ir atvejų, kuomet sukčiai skambina žmonėms su vaizdu (Viber, WhatsApp, Messenger programėlėmis) ir apsimeta pareigūnais, naudodami policijos uniformą“, – apie sukčių schemą aiškino R. Matonis.
Todėl L. Marcinkevičius pabrėžia, kad kilus menkiausiam įtarimui, kad jums galėjo paskambinti sukčiai, rekomenduojama padėti ragelį ir nevykdyti galimų aferistų nurodymų bei neatskleisti savo duomenų bei jautrios asmeninės informacijos.
„Taip pat labai svarbu nespausti jokių persiųstų nuorodų, neatsisiųsti siūlomų programėlių“, – priduria L. Marcinkevičius.
Sukčius išduoda kalba
R. Matonis taip pat priminė, kad nei policijos pareigūnai, nei bankų ar kitų institucijų atstovai nekalba rusiškai, neprašo asmens duomenų bei slaptažodžių.
„Elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys (kodas ir slaptažodis) yra tarsi namų ar seifo raktas ir žmogus jokiu būdu jo negali niekam atskleisti“, – pabrėžė R. Matonis.
Tiesa, L. Marcinkevičius priduria, kad kartais sukčiai manipuliuoja gyventojais ir specialiai pokalbio pradžioje paleidžia automatinį garso įrašą, kuriuo pranešama, kad „vadybininkas kalbės rusiškai“.
„Taip tarsi „legalizuoja“ šį faktą, stiprindami patikimos įstaigos jausmą. Taip pat (sukčius – tv3.lt) išduoda įvairūs nepagrįsti prašymai atskleisi labai daug duomenų, taip pat skubinimas ir spaudimas“, – akcentuoja jis.
Visgi „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas primena, kad operatoriai niekada neprašo ko nors atsisiųsti ar paspausti nuorodą tam, kad būtų sudaryta sutartis bei nekviečia klientų jungtis į vaizdo konferencijas ir nebaugina, kad tai yra vienintelis būdas gauti kokį nors pasiūlymą, išsaugoti numerį.
„Jei skambina tikras vadybininkas, jis papasakos jums apie visus būdus, kaip sutartis gali būti sudaryta ir leis pasirinkti jums patogiausią, patars, kur artimiausias salonas. Taip pat paliks jums galimybę apsispręsti vėliau.
Operatorius niekada negrasina, kad atjungs ryšį, jei sutartis nebus tuojau pat pratęsta. Apsimetėliai jau įsigudrino sakyti, jog kalba rusiškai, nes taip nurodyta jūsų sutartyje, tačiau mūsų vadybininkai visi gali bendrauti ir valstybine kalba, jums paprašius“, – sako L. Marcinkevičius.
Be to, „Tele2” atstovas pridūrė, kad nuo pernai metų rudenio tarp trijų didžiųjų Lietuvos operatorių pradėjo veikti bendra blokavimo sistema, kuriais blokuojami netikri skambučiai ir SMS žinutės su žalingomis nuorodomis.
Visgi sukčiai vis dar gali atlikti pavienius skambučius iš kitų ryšio tiekėjų arba per bendravimo programėles.
„Didžiausias priešnuodis – neskubėti, kritiškai vertinti daromą spaudimą ar pernelyg gerus pasiūlymus ir – dalintis informacija. Sukčiai nuolat keičia savo metodus, todėl svarbu pasakoti apie naujus sukčiavimo atvejus, įspėti vaikus, vyresnius šeimos narius“, – sako L. Marcinkevičius.
Išaugo sukčiavimų atvejų skaičius
Praėjusiais metais sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o aferistai iš šalies gyventojų ir įmonių iš viso siekė išvilioti 58,8 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2025 m. ketvirto ketvirčio ir visų metų sukčiavimo atvejų analizė.
„Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų. Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo“, – rašoma centro pranešime.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – pranešime cituojama centro vadovė Eglė Lukošienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
