Po piktavalių suklastoto TV3 reportažo – kibernetinio saugumo eksperto komentaras: tai žinoti būtina

Netikrame žinių reportaže naudojamas Lietuvos šeimos gydytojo profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus bei TV3 Žinių vedėjos Justinos Bezaraitės atvaizdas ir balsas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skubiai įspėja – piktavaliai vykdo agresyvią informacinę aferą: naudojasi TV3 vardu

Populiarus JAV projektas atkeliauja į Lietuvą: jo centre – 4 garsūs veidai

Žinomi žmonės suplūdo į spalvingą vakarėlį: šventė serialo „Ir štai kaip...“ naujo sezono pradžią

Nors galima pastebėti, kad vaizdo įrašas sukurtas su dirbtiniu intelektu, tačiau jį pamatę žmonės vis tiek sudvejojo, ar tai gali būti tiesa, dėl to kreipėsi tiesiai į gydytoją pasitvirtinti informacijos.

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis paaiškina, kaip atpažinti tokias klastotes:

„Vaizdo klastočių (angl. deepfake), laikui bėgant gali padaugėti, nes atsidaro naujų dirbtinio intelekto sprendimų / įrankių, pavyzdžiui, „Google Veo“, kurie suteikia galimybę kurti netikrus vaizdo įrašus.“

Kaip atpažinti vaizdo klastotes?

Viena svarbiausių priemonių – tikrinti šaltinius, iš kur tokia informacija atsirado.

Jei kyla įtarimas dėl jus pasiekusios informacijos tikslumo ir tikrumo, tokiu turiniu nesidalinkite su kitais, o geriau pateikite pranešimą (angl. report) socialinio tinklo administratoriams.

Visiems informacijos gavėjams visuomet būtina išlikti budriems ir kritiškiems, o atskirti tikrą turinį nuo klastotės, padės šie 5 patarimai:

1. atkreipkite dėmesį, ar matomas vaizdas yra nuoseklus, pavyzdžiui, ar nėra keistų vaizdo šuolių – galimų montavimo pėdsakų, balso paryškinimo pokyčių, prastos garso kokybės, neryškių dėmių ar keistų apšvietimo skirtumų;
2. analizuojant vaizdo įrašą ar tiriant garso takelį galima aptikti neatitikimus lyginant juos su jau patvirtintais šaltiniais ir nustatyti, ar pranešimas, ar istorija yra tikri;
3. išmanioms klastotėms taip pat būdingi tam tikri neatitikimai tarp kūno ir veido proporcijų arba tarp veido išraiškų bei kūno judesių;
4. išmaniojo klastojimo atpažinimą palengvintų specializuota programinė įranga, pavyzdžiui, Informacinių technologijų instituto Graikijoje kuriamas „InVID Verification Plugin” įskiepis, tačiau šiuo metu jis vis dar yra kuriamas ir nėra visiškai tikslus;
5. susidūrus su abejotinu ir kontraversišku vaizdo įrašu, jį reikėtų kritiškai įvertinti ir įdėmiai pasvarstyti, ar šis turinys tikrai galėtų būti tikras ir ar pateikiama situacija gali būti reali.