Rodos, didysis pedofilijos skandalo įkarštis po truputį vėsta, tačiau jo sukeltos bangos, stipriai supurčiusios Lietuvos teisėsaugos sistemą ir nemažai aukštų pareigūnų kainavusios postus, atsirita tik dabar. Panašiai tiek teisėsaugininkų už blogą darbą buvo nubausta tik po 1998 metų liepą įvykdyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo.
Nuo 2009 metų spalio 5-osios, kai Kaune buvo nušautas pedofilija apkaltintas teisėjas Jonas Furmanavičius bei pedofilams galimai dukrą pardavinėjusios Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, jau praėję trejetas metų, bet klausimų, susijusiu su šiuo bene didžiausiu mūsų šalies istorijoje skandalu, vis dar daugiau negu atsakymų.
Vienas tokių klausimų – ar teisėsaugos pareigūnai galėjo žinoti apie planuojamas žudynes ir neužkirsti joms kelio? O galbūt visą pedofilijos skandalą, nusinešusį mažiausiai 5 gyvybes, ir įžiebė ne kas kitas, o teisėsaugininkai, dar 2008 metų gruodžio 19-ąją išdavę neteisėtą pažymą apie neva tvirkinamą mažametę?
Pastarąjį klausimą rugpjūčio 29-ąją vėl nagrinės Panevėžio apylinkės teismas. Čia į kaltinamųjų suolą sės buvęs Kauno Panemunės komisariato viršininkas Egidijus Kuckailis bei tyrėja Rasa Kairienė. Jiedu kaltinami neatlikę tarnybinių pareigų, o tiksliau – neteisėtai išdavę Drąsiui Kedžiui pažymą, kad jo mažametė dukrelė buvo tvirkinama savo senelių, L. Stankūnaitės tėvų, bute. Kaip tik remdamasis šia pažyma Kauno miesto apylinkės teismas uždraudė L. Stankūnaitei matytis su dukra.
Siekia grįžti
Ikiteisminio tyrimo metu tiek E. Kuckailis, tiek R. Kairienė savo kaltę neigė ir parodymus sutiko duoti tik bylos pabaigoje. Dėl jųdviejų veiksmų L. Stankūnaitė valstybei pateikė 100 000 litų neturtinės žalos ieškinį, o jos tėvai – 40 000 litų.
Kol ši vis atidedama ir nukeliama byla nėra išnagrinėta, neaiškus ir buvusios Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės likimas. Jai buvo pavesta kuruoti D. Kedžio dukters tvirkinimo tyrimą. Kaip tikino pati G. Ročienė, vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ji tyrė tinkamai ir dirbo nepažeisdama įstatymų, na o tarnybinį patikrinimą atlikusi Generalinė prokuratūra padarė išvadas, jog prokurorė neatliko visų įstatyme numatytų priemonių, netinkamai kontroliavo, kaip vyksta tyrimas, ir nesiėmė priemonių, kad būtų atlikti būtiniausi veiksmai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį kreipėsi dėl neigiamų tarnybinio patikrinimo išvadų iš pareigų atleista ir į darbą sugrįžti siekianti G. Ročienė, jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pabrėžė, jog griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo – prokurorei skirta teisėtai ir pagrįstai, o tai padaryta dėl grubių pažeidimų. Mat G. Ročienė buvo leidusi įtariamajam Andriui Ūsui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Trijų vaikų motina G. Ročienė nenuleido rankų ir šį teismo sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė buvusios prokurorės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol bus išnagrinėta E. Kuckailio ir R. Kairienės baudžiamoji byla.
Laimėjo tik vyriausiasis
Nors tąkart, kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl neatidaus ir lėto pareigūnų darbo tiriant pedofilijos bylą, iš pareigų buvo atleista tik G. Ročienė, teismų slenksčius mina ir kiti prokurorai, išsisukę su švelnesnėmis nuobaudomis.
Į žemesnes pareigas perkelta Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Rita Čivinskaitė taip pat apskundė Generalinės prokuratūros skirtą drausminę nuobaudą. Prokurorė taip pat teismuose tikino dariusi viską, kas buvo privalu daryti tiriant pedofilijos bylą. Be to, buvusi vyriausiojo prokuroro pavaduotoja teigė, jog pedofilijos skandalo tyrimas buvo atliekamas Panemunės policijos komisariate, ne prokuratūroje, o generalinis prokuroras, skirdamas jai tarnybinę nuobaudą, neįrodė jos kaltės. Vis dėlto Vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą dėl skirtos nuobaudos, o prokurorė į senąsias pareigas taip ir nesugrįžo.
Kartu su R. Čivinskaite pareigos buvo pažemintos Kauno apygardos prokurorui Andriui Kiuršinui bei ikiteisminio tyrimo prokurorui Sigitui Jankauskui, o pastabos ir papeikimai skirti dar 4 prokurorams.
Savo tiesą įrodyti ir į ankstesnes pareigas sugrįžti sugebėjo tik Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis. 2010 metų birželį po tarnybinio patikrinimo į eilinio prokuroro pareigas perkeltas K. Betingis pasiskundė teismui ir po 106 dienų pertraukos Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo grąžintas į senąsias pareigas. Laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs ir K. Betingiui nuobaudą skyręs Raimondas Petrauskas tąkart tvirtino, jog pagrindinė K. Betingio atleidimo priežastis – pernelyg atvirai demonstruotos asmeninės emocijos, kalbant apie pedofilijos bylos tyrimą ir apie tarnybinį patikrinimą.
Teismas pabrėžė, jog R. Petrausko parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, yra abstraktūs ir neįrodo K. Betingio kaltės. Teismo manymu, R. Petrauskas savavališkai priėmė sprendimą skirti nuobaudą, o dėl etikos pažeidimo turėjo spręsti Prokurorų etikos komisija. Tarnybinio prasižengimų požymių teismas K. Betingio veiksmuose neįžvelgė.
„Krito“ generalinis
Dėl pedofilijos skandalo posto neteko ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Jis pareiškė, jog atsistatydinti apsisprendęs po Seimo patvirtintų išvadų dėl D. Kedžio skundų tyrimo vilkinimo, kuriose teigiama, kad A. Valantinas netinkamai vykdė savo pareigas. 2010 metų vasario mėnesį Seimas pritarė A. Valantino atsistatydinimui. Nuo šių metų gegužės A. Valantinas dirba Vilniaus apygardos teismo teisėju. Prezidentės sprendimas skirti netinkamai generalinio prokuroro pareigas ėjusį A. Valantiną apygardos teisėju susilaukė nemažo pasipiktinimo. Į grupę „Už teisingumą“ susibūrę politikai ir visuomenės veikėjai ragino prezidentę neskirti buvusio prokuroro teisėju, mat jis taip ir nesąs atsakęs į daugelį su pedofilijos byla susijusių klausimų.
Iš darbo trauktis teko ir generalinio policijos komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui bei Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui. Abu aukštus pareigūnus „sudegino“ tarsi iš niekur staiga atsiradęs policijos informatoriumi bei D. Kedžio draugu prisistatantis Mindaugas Žalimas. Jis pareiškė, jog spalio 5-osios žudynių išvakarėse jis nuvykęs į Policijos departamentą ir papasakojęs pareigūnams apie planuojamą nusikaltimą, bet šie nieko nepadarę, kad užkirstų tam kelią.
Generalinė prokuratūra ir Policijos departamento Imuniteto valdyba prieš kiek daugiau negu mėnesį baigė tyrimą dėl pareigūnų aplaidaus požiūrio į darbą. Penkiems pareigūnams, tarp jų V. Račkauskui bei T. Ulpiui, pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų suklastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Kad ir kaip baigtųsi ši byla, pradedama nagrinėti rudenį, V. Račkauskas bei T. Ulpis į buvusias darbovietes sugrįžti negalės, nes pareigas jiedu paliko savo noru. Na o Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis ir operatyvininkai Dariušas Sinkevičius bei Vitalijus Vitkovskis, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, jei nepasitvirtins jų kaltė, galės toliau eiti savo pareigas.
G. POTELIŪNAITĖ
