Pasak specialistų, dalis teršalų į Lietuvą atkeliavo iš Lenkijos, kur šaltuoju laikotarpiu intensyviai kūrenamas kietasis kuras.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pastarąsias dienas tarša užpuolė kone visą Lietuvą. Gyventojai skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, pykinimu. Taip pat guodžiasi, kad labai sunku kvėpuoti.
„Tų dūmų kvapas, rūkas. Visas toks susimaišęs. Galvą truputėlį pamaudžia. Bet aš stengiuosi lauke tokiomis dienomis nebūti“, – pasakojo moteris.
„Sėdo dūmai, toks kvapas, kažką dega pečiuose ir katiluose. Acto ar klijais, dega guma. Kažkoks nelabai stiprus, bet yra, yra“, – pastebėjo vyras.
Gyventojai įtaria, kad kvapas ore tvyro dėl to, kad žmonės tiesiog besisaugodami nuo šalčio kūrena savo namus.
„Kūrena anglimi, mediena, visokiais įvairias būdais“, – minėjo gyventoja.
„Gali būti išmetamos dujos mašinų, tai visokių tų aplinkybių, šiaip“, – kalbėjo vyriškis.
Gyventojai skundžiasi oro kokybe
O vieną dieną Kaune, Kėdainiuose ir Šiauliuose kietųjų dalelių kiekis dvigubai viršijo leistiną 50 mikrogramų kubiniame metre normą – kai kur siekė ir 122 mikrogramus kubiniame metre. Aukštas užterštumo lygis ir Klaipėdoje bei sostinėje. Tirštesnį orą mieste jaučia ir šiauliečiai.
„Visi kūrena ir malkom, ir ne malkom, kokiom durpėm. Tai tas kvapas yra. Galvą skauda, pasvaigsta kartais... Gal čia ir su amžiumi susiję“, – svarstė moteris.
„Kai pradeda kūrenti visokius bambalius, dar visokius velnius, nuosavi namai, tai pasijaučia, aišku“, – kalbėjo šiaulietis.
„Jaučiasi kažkaip, kai kvėpuoji tą sunkumą...“, – sakė senjorė.
Teršalai su oro mase į Lietuvą atkeliavo iš pietinių Europos regionų, o daugiausiai iš kaimyninės Lenkijos.
„Lenkija, kaip žinome deginasi, kūrenasi, šildosi anglimis. Tikrai labai taršus kuras ir mes dažnai gauname iš jų tos papildomos taršos“, – aiškino aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Orui kenkia ir automobiliai
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, prie prasto oro kokybės prisideda ne tik nuo kaimynų „atvykusi“ tarša, bet ir vietiniai šaltiniai, tokie kaip automobilių išmetami teršalų kiekiai, gyvenamųjų namų šildymas kietuoju kuru.
„Meteorologinės sąlygos yra veiksnys, kuris lemia oro užterštumą. Tai vakar buvo daug kur labai ramu, visiškai jokio vėjo, kritulių. Šalta ir teršalai aplinkos ore tiesiog kaupėsi, niekur nesisklaidė“, – sakė V. Bimbaitė.
Specialistai įspėja – didžiausia rizikos grupė yra žmonės su įvairiomis alergijomis, lėtinėmis ligomis, taip pat – senjorai.
„Tos lėtinės ligos gali būti širdies, kraujotakos sistemos, kvėpavimo sistemos lėtinės ligos ir dėl oro padidėjusio užterštumo žmogui sunkiau susidoroti su ta lėtine liga ir jis yra hospitalizuojamas“, – pasakojo visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė tikina, kad svarbu šildomas patalpas ir pravėdinti: mat iš katilų ar krosnių išsiskiria cheminės, toksiškos medžiagos, kurios gali būti ir mirtinos.
„Lenkijoje yra pasitaikę mirčių atvejų nuo anglies viendeginio, kada žmonės nesivėdina, nori pasišildyti ir atitinkamai užteršia patalpos orą anglies viendeginiu, kuris jau sukelia mirtį“, – pridūrė I. Taraškevičienė.
Pasak specialistų, kol dar ore tvyro teršalai, gyventojams reikėtų aplenkti kelius, kur intensyvus eismas. O aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad teršalai Lietuvoje turėtų labiau išsisklaidyti dėl stipresnio rytų krypties vėjo.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
