„Lietuvoje kultūros paveldo inventorizavimo procesas yra absoliučiai pavėlavęs, nors Lietuvos ir tarptautinė teisė įpareigojo prieš kelis dešimtmečius jį vykdyti“, – trečiadienį Seime sakė Vaidutė Ščiglienė.
Pirmą kartą darydama viešą pranešimą apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą, ji teigė, kad nors ir vėluodamas, inventorizavimo procesas pradėtas, tačiau prognozavo, kad jis truks ilgai.
„Nuo 2021 metų nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas. Pažiūrėjus į apimtis tai labai maži skaičiai. Atsižvelgiant į tokias apimtis ir suinteresuotumą sutvarkyti inventorių, tai truks daugybę dešimtmečių“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Ji teigė, jog būtina inventorizuoti ne tik Lietuvoje esantį kultūros paveldą, bet ir vertybes užsienyje, „kad laikui bėgant bent dalį jų būtų galima susigrąžinti“.
„Kultūros paveldo inventorizavimas yra kertinis etapas, nes tik žinant, kas yra turima, tai galima ir išsaugoti“, – pabrėžė V. Ščiglienė.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad iš tiesų po 30 metų neveikimo kultūros vertybių inventorizavimas pradėtas pernai.
„Į šį procesą įtraukėme kiek galima daugiau institucijų, bendruomenių, specialistų, tai iš tikrųjų procesas pajudėjo“, – teigė jis.
Kita vertus, pasak V. Bezaro, daug duomenų apie kultūros objektus pateikta sprendžiant, ar įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą.
„Kai kurie žmonės, specialistai laikė, jog tokiu būdu savotiškas inventorizavimas vykdomas“, – BNS sakė KPD vadovas.
Jo duomenimis, registre dabar yra apie 26 tūkst. nekilnojamųjų objektų ir dar apie 6 tūkst. kilnojamųjų.
Anot departamento direktoriaus, inventorizavimas reiškia duomenų surinkimą apie konkrečią kultūros paveldo vertybę.
„Tai turėtų būti tarsi prieangis į registrą, tiek patenkant į jį, tiek išbraukiant. Jeigu objektas išbraukiamas iš registro, kad liktų istorinė žymė, jog toks paveldas buvo“, – aiškino V. Bezaras.
Pasak jo, inventorizavimas – ilgalaikis procesas, nes vis atsiras naujų objektų, kurie pretenduos į paveldo vertybės statusą.
Nepakankamas finansavimas
Savo pranešime V. Ščiglienė taip pat akcentavo visų su paveldosauga susijusių tyrimų svarbą.
„Problema tame, kad kultūros paveldo duomenys talpinami daugybėje privačių archyvų ir institucijų, kurios didesne dalimi nesusijusios su paveldo apsauga“, – sakė ji.
„Trūkstant duomenų paveldo apsaugoje priimami klaidingi sprendimai, dažni tyrimų dubliavimo atvejai, taip pat pažeidžiamas informacijos viešumo principas, prarandami vertingi duomenys, be naudos išeikvojami visuomenės intelektiniai ir materialiniai ištekliai“, – kalbėjo komisijos vadovė.
Pasak jos, Kultūros ministerijai pasiūlyta inicijuoti Kultūros paveldo tyrimų sąvado parengimą. Jame būtų pateiktos trumpos dokumentų anotacijos ir nurodytos jų saugojimo vietos.
Taip pat komisija siūlo Kultūros paveldo centrą pertvarkyti į Kultūros paveldo tyrimų ir dokumentavimo centrą, jis vykdytų ir minėto sąvado valdytojo funkcijas.
„Taip pat institucija turėtų būti įpareigota pasirūpinti tyrėjų asmeniniais archyvais, nuo be valdytojų likusiais fondais iki skaitmeninio laikotarpio sukurtų tyrimų, restauravimo medžiagų ir t. t.“, – sakė V. Ščiglienė.
Ji pabrėžė, kad tyrimams dažnai skiriamos viešos lėšos, o nesistemingai, nenuosekliai atliekami darbai reiškia ir neatsakingą jų naudojimą.
„KPD, jo teritoriniuose skyriuose, savivaldybių padaliniuose, mokslo įstaigose ar kitur esanti medžiaga dažnu atveju nėra tvarkoma, vangiai kaupiami duomenys apie į kultūros paveldo registrą neįtrauktus sunykusius ar nykstančius, tačiau paveldo suvokimui svarbius objektus“, – tvirtino Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Apžvelgdama paveldo situaciją, ji atkreipė dėmesį ir į nepakankamą šios srities finansavimą.
Pasak V. Ščiglienės, pernai paveldosaugos reikmėms skirta 2 mln. eurų, šiemet – papildomai 1,25 mln. eurų, tačiau lėšų poreikis yra keturis–penkis kartus didesnis.
„Manome, kad būtų tikslinga įsteigti Kultūros paveldo rėmimo fondą, kur būtų kaupiamos lėšos tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, jų projektavimui ir išsaugojimo tikslams“, – sakė ji.
Komisijos vadovė užsiminė ir apie nerimą keliančią Statybos kodekso koncepciją.
„Nerimą kelia Aplinkos ministerijos pradėta svarstyti Statybos kodekso koncepcija dėl požiūrio į paveldą ir galimą jo eliminavimo. Dar tik pradžia, tačiau labai svarbios pamatinės nuostatos, vertybių apsauga turėtų būti užtikrinta visų pirma. Paveldas – ženkli aplinkos dalis“, – tvirtino V. Ščiglienė.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro 12 įvairių sričių ekspertų.
