Kas aš esu
Verslą pradėjau šešiolikos ir nuo tada niekuomet nedirbau samdomo darbo. Gyvenimas, kaip ir kiekvieną verslininką, mėtė ir vėtė. Teko išbandyti viską: nuo prekybos ir gamybos iki statybų bei technologinių startuolių. Dirbau tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje, bet galiausiai grįžau namo. Nuo 2023 metų vadovauju savo svarbiausiam verslui – statybos bendrovei KRS. Ji tiesia inžinerinius tinklus, stato pastatus ir kuria Lietuvai svarbią infrastruktūrą: nuo Santariškių ligoninės iki Klaipėdos uosto. Įmonėje šiuo metu dirba beveik penki šimtai žmonių.
Aš nesu politikas. Ir tai nėra rinkimų plakatai. Ant jų matote du žodžius, kuriais nuoširdžiai tikiu, ir veidą žmogaus, kuris už juos prisiima atsakomybę.
Du žodžiai, kuriuos retai sutiksi kartu
Galėjau likti tik su verslo šūkiu: „Statome ateities kartoms“. Bet kai šalia užrašo atsiranda tavo veidas, atsiranda ir asmeninė atsakomybė. Jei pasakysiu ir nepadarysiu – žinosite, iš ko pareikalauti. Versle tai vadinama garantija. Stengiuosi, kad ir gyvenime galiotų tie patys principai.
Žodį „patriotizmas“ esame įpratę girdėti per valstybines šventes, keliant vėliavą ar skambant iškilmingoms kalboms. Pragmatizmą dažniausiai sutinkame darbe, kai skaičiuojame, kas apsimoka. Tačiau mano pasaulėžiūroje šie dalykai yra šalia. Mano patriotizmas žemiškas, aš esu tikras, kad patriotizmas be ūkiško, praktiško požiūrio daugeliu atvejų tėra tuščia deklaracija. Kita vertus, pragmatizmas, kurio neriboja jokios vertybės, tampa tiesiog plėšrumu, įvilktu į verslininko ar sprendimų priėmėjo kostiumą. Derinamos kartu šios idėjos man tiesia pagrindą ir nurodo kryptį.
Ką man reiškia patriotizmas
Mano patriotizmas prasideda nuo labai konkretaus klausimo: kas naudinga Lietuvai? Antras klausimas: kas naudinga jos žmonėms? Ir tik trečias klausimas susijęs su nauda atskiram žmogui ar įmonei. Jei atsakymai į pirmuosius du klausimus „taip“, trečias dažniausiai išsisprendžia pats. Ši hierarchija yra geležinė, automatiška ir nekintanti. Šalis – Visuomenė - Asmuo.
Šiandien žodį „patriotas“ daugelis linkę savintis ir naudoti kaip ginklą. Dažnai jis pasitelkiamas ieškant priešų ar braižant naujus žemėlapius. Man šis žodis atsako į vienintelį klausimą: kam aš dirbu ir kokią realią naudą atnešu Lietuvai.
Patriotizmą matuoju ne skambiais šūkiais ir ne pykčiu, o tuo, kas lieka po manęs. Mano profesinis tikslas – statyti miestus ir kurti infrastruktūrą, kuri tarnautų ateities kartoms. Mano asmeninis tikslas – palikti po savęs veikiančias, prasmingas iniciatyvas. Užauginti naują krepšinio kartą. Padėti jauniems žmonėms suprasti, kaip kurti verslą ir susikurti galimybes patiems. Atrasti tai, ką verta išsaugoti ir išlaikyti tai rytojui. Būtent todėl atsirado krepšinio projektas „KRS vaikų ateities lyga“. Būtent todėl įsitraukiu į mentorystę, televizijos projektus, knygas, paskaitas bei forumus – nuolat ieškau mūsų šalies, mūsų miestų, mūsų visuomenės galimybių ir sisteminių klaidų. Tų klaidų taisymas ir galimybių paieška tapo ne tik mano darbu, bet ir savotišku pašaukimu.
Ką man reiškia pragmatizmas
Visuomenėje įsišaknijęs stereotipas, kad pragmatiškas žmogus yra cinikas be principų. Esą „savi marškiniai arčiau kūno“. Man pragmatizmas reiškia įprotį pirma suskaičiuoti, ir tik po to žadėti. Realus planas man visada bus svarbesnis už garsią deklaraciją. Konkretus procesas – už spalvingą retoriką.
Tuščią politikavimą, kai norima ne padaryti, o imituoti, ne būti, o atrodyti, laikau didžiausia mūsų laikmečio yda. Būtent todėl ir nesiveržiu į politiką. Aš ją vertinu tik kaip į įrankį užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai lyg instrumentas įrankių stalčiuje. Dabar nereikia, tačiau jei prireiks – žinau, kur ieškoti.
Daugiau nei prieš du šimtus metų Džordžas Vašingtonas perspėjo tautą ne tik dėl išorės grėsmių, bet ir dėl partinių rietenų, kurios silpnina šalį iš vidaus. Nuo to laiko pasikeitė beveik viskas, bet ši taisyklė liko. Kai idėja ar pasiūlymas vertinamas ne pagal tai, ar jis naudingas ir veiks, o pagal tai, kas jį pateikė – pralaimime mes visi.
Kaip tai atrodo realybėje
Paimkime kelis pavyzdžius. Galima valandų valandas kalbėti apie pasirengimą gintis. Tačiau pragmatiškas klausimas yra daug paprastesnis: kur per kelias minutes pasislėps jūsų vaikai, nuaidėjus pavojaus sirenoms? Šioje vietoje patriotizmas matuojamas ne lozungais, o betono kubais, šarvuotomis durimis ir patikima ventiliacija. Ir šią sritį aš išmanau iš savo kasdienio darbo, o ne iš portalų antraščių.
Taip pat galime kasmet su liūdesiu konstatuoti, kad mūsų mažėja. Galime žadėti kalnus ir rengti viešųjų ryšių akcijas. Bet galima tiesiog suskaičiuoti, kokią vertę kiekvienas gimęs vaikas sukurs miestui po dvidešimties metų, ir pagal tai planuoti valstybės biudžetą. Skirkime kiekvienam naujagimiui 10 000 eurų krepšelį. Daug. Tačiau tai ne išlaidavimas ar dovana, tai pagrįsta investicija į mūsų išlikimą.
Emigrantų grįžimas namo irgi nėra tik sentimentai. Tai konkretus algoritmas: geras darbas, mokyklos vaikams, būstas, sklandžiai sutvarkyti dokumentai. Spūstyse dūstantis miestas reikalauja ne dar vieno skuboto sprendimo, o rimtos urbanistikos studijos ir neatidėliotino veiksmų plano infrastruktūros plėtrai. Per ilgos eilės pas gydytojus pirmiausia turi būti sprendžiamos per švietimo ir sveikatos procesų valdymo prizmę.
Ir jei bent vienas iš šių gyvybiškai svarbių uždavinių virsta ne aiškiu planu, o partinių interesų priešprieša, mes ir toliau turėsime tas pačias spūstis, tas pačias eiles ir vis dar tuštėjančią Lietuvą.
Kai sekasi vieniems, sekasi ir kitiems
Stipri valstybė ir stiprus verslas netraukia į skirtingas puses. Kai Lietuvai sekasi, sekasi visiems joje kuriantiems, statantiems ir dirbantiems. Tai ir yra patriotizmo ir pragmatizmo sąjunga, tik ne plakate, o realiame gyvenime.
Ir tam tereikia dviejų dalykų. Širdies, kuri žino kodėl. Ir galvos, kuri žino kaip. Patriotizmas. Ir pragmatizmas.
Jūsų,
Paulius Grigas
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
