Kodėl vieniems per speigus šilumos siurbliai veikia sklandžiai, o kitiems tenka ieškoti patarimų internete? Ar tai gamyklinis brokas, netinkamas įrengimas, ar tiesiog fizikos dėsniai, su kuriais tenka susidurti žiemą?
Gyventojai atsakymų ieško socialiniuose tinkluose
Šalčiams dar nesitraukiant iš Lietuvos, socialiniai tinklai mirga gyventojų komentarais apie žiemą stringančius šilumos siurblius.
Žmonės dalijasi nuotraukomis, pasakoja apie situacijas, kai po nakties namuose nebe taip šilta, kaip tikėtasi, ir ieško patarimų, kaip elgtis toliau.
Vienuose įrašuose gyventojai teiraujasi apie neįprastus garsus ar pasikeitusį įrenginių veikimą.
„Ventiliatorius pradėjo skleisti keistus garsus, ledo viduje nesimato – gal kas susidūrė, nuo ko pradėti?“ – rašo vienas vartotojas, bandydamas suprasti, ar problema rimta.
Kiti pasakoja apie situacijas, kai po itin žemų temperatūrų sistema tarsi veikia, tačiau namų šildyti nebeįstengia.
„Lauko blokas dirba, klaidų nemeta, bet patalpos nebešyla – gal kam teko su tuo susidurti?“ – klausia gyventojas, apibūdindamas savo patirtį.
Dalis žmonių socialiniuose tinkluose tiesiogiai prašo patarimų, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis.
„Sveiki, turiu klausimą, kadangi Lietuvoje buvo didieji šalčiai – iki –30 laipsnių ir daugiau. Kada įsijungia atsarginis šildymas? Ar jis įsijungia, kai sistema praranda ryšį su lauko bloku, ar kai susidaro apledėjimas?“ – teiraujasi kitas.
Ne mažiau diskusijų kyla ir dėl elektros suvartojimo bei sąskaitų. Žmonės viešai dalijasi skaičiais ir lygina rezultatus tarpusavyje.
„Per sausį visa namo elektra – 1120 kilovatvalandžių“, – rašo vienas komentatorius.
Kitas antrina: „Pas mus per mėnesį – apie 1450.“
Dar kiti skaičiuoja dar didesnius kiekius: „Bendrai su visu namu – apie 1700 kilovatvalandžių.“
Tačiau greta tokių skaičių pasirodo ir gerokai mažesni: „80 kvadratų namas – apie 785 kilovatvalandės, laikom pastovią 21 laipsnio temperatūrą.“
Tokie skirtumai gyventojams kelia dar daugiau klausimų.
„Ar realu, kad per sausį galėjome tiek sunaudoti elektros?“ – klausia vienas žmogus, pridurdamas, kad baiminasi galimų ginčų su elektros tiekėju. „Ką daryti, jei sakys, kad viskas paskaičiuota teisingai?“ – svarsto jis, ieškodamas patarimų iš kitų panašioje situacijoje atsidūrusių žmonių.
Diskusijose netrūksta ir šmaikštesnių įrašų – gyventojai dalijasi nuotraukomis su apledėjusiais lauko blokais, juokauja apie „užšalusius siurblius“ ir klausia, kaip juos atitirpinti.
Tačiau, kai kurie žmonės diskusijose iš karto imasi ir savotiškos savišvietos. Štai vienas komentatorius dalijasi savo atradimais.
„Sveiki, kadangi naktį turėjau laiko, daug skaičiau ką jūs čia visi prirašėte kaip užlūžta šilumos siurbliai. Patarimas visiems pas ką užlūžo siurbliai.
- Nesandarūs namai dėl to nepaveža šilumos siurblys, apsišildykite namus.
- Per silpni šilumos siurbliai, nu čia jau ir taip aišku ką reikia daryti.
- Pasisamdykite gerus meistrus ir tegul jums sudeda normaliai kreives. Man kai meistras jungė šilumos siurblį sakė „nelįsk prie kreivių ir nedaryk ko nesupranti, nes prisireguliuojate ir paskui užlūžta arba neveikia tinkamai šilumos siurblys“.“
Kaip veikia šilumos siurbliai
Kaip aiškina Marius Praspaliauskas, Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas, šilumos siurblys nėra įrenginys, kuris „pagamina“ šilumą – jis ją perkelia iš lauko į namus.
„Jis veikia panašiai kaip šaldytuvas, tik atvirkščiai: šaldytuvas šilumą iš savo vidaus išmeta į patalpą, o šilumos siurblys šilumą iš lauko atneša į patalpos vidų. Net kai lauke vėsu ar šalta, ore vis tiek yra šilumos, tik jos temperatūra yra žema“, – nurodo M. Praspaliauskas.
Šilumos siurblys šią šilumą „pakelia“ iki tokio lygio, kad ja būtų galima šildyti patalpas. Tai vyksta šaltnešio garavimo ir kondensacijos ciklu – sistemoje cirkuliuojantis šaltnešis gali garuoti net esant žemai temperatūrai.
Lauko bloke jis sugeria šilumą iš aplinkos, vėliau kompresorius suspaudžia garus, dėl ko jų temperatūra smarkiai pakyla, o namo pusėje šiluma perduodama grindiniam šildymui ar radiatoriams. Po to ciklas kartojasi nuolat.
Efektyvumo kritimas per speigus
Eksperto teigimu, esant didesniam šalčiui šilumos siurbliui tampa gerokai sunkiau dirbti. Kuo lauko temperatūra žemesnė, tuo daugiau energijos reikia šilumai „ištraukti“ iš aplinkos ir pakelti ją iki komfortiškos temperatūros namuose.
Dėl to kompresorius dirba intensyviau, o elektros energijos sunaudojama daugiau tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti.
Papildomą poveikį daro ir lauko bloke besikaupiantis šerkšnas ar ledas. Kad įrenginys neužšaltų, jis periodiškai persijungia į atitirpinimo režimą.
Tuo metu dalis šilumos ir elektros energijos panaudojama ne patalpoms šildyti, o pačiam lauko blokui atitirpinti. Dėl šių priežasčių per speigus šilumos siurblių efektyvumas neišvengiamai mažėja.
Kada sistema nebespėja šildyti
M. Praspaliauskas pabrėžia, kad žiemą šilumos siurbliai dažniausiai visiškai nenustoja veikti – išsijungia ne pats įrenginys, o šilumos paėmimo funkcija.
Tokiais atvejais sistema tiesiog nebespėja efektyviai paimti šilumos iš lauko, todėl įsijungia atsarginis šildymas, pavyzdžiui, elektrinis tenas. Tuomet visas šildymo procesas vyksta beveik vien elektros energija, o tai tampa neefektyvu ir brangu.
Taip pat aktuali problema, kai susidaro palankios aplinkos sąlygos šerkšnui ir ledui formuotis.
„Kita labai svarbi priežastis, tai dėl didelio šalčio dingusi elektra. Tada nei šilumos siurblys, nei kitos šildymo priemonės, naudojančios elektros energiją, šildyti nebegali. Tokiu atveju gelbsti židinys, krosnelė arba kieto kuro katilas“, – akcentuoja M. Praspaliauskas.
Sutrikimus per žiemą dažnai lemia ir netinkamai parinkta sistema – per silpnas šilumos siurblys, kuris esant žemoms temperatūroms nebepajėgia atlikti savo funkcijos.
Prie problemų prisideda ir techniniai veiksniai: užsiteršę filtrai, per mažas šildymo vandens srautas, oro burbulai sistemoje, netinkamai sureguliuota cirkuliacija, jutiklių ar ventiliatoriaus gedimai, šaltnešio nuotėkis.
Taip pat nemažai įtakos turi elektros tinklo problemos – įtampos svyravimai ar elektros tiekimo sutrikimai, kurie per speigus tampa dažnesni dėl išaugusio elektros poreikio.
Vertindamas Lietuvos sąlygas, ekspertas teigia, kad mūsų klimatas šilumos siurbliams iš esmės yra tinkamas. Dauguma žiemų nėra itin atšiaurios, tačiau pasitaiko šalčio bangų ir drėgnų laikotarpių apie nulį, kai lauko blokai labiau šerkšnija ir dažniau tenka juos atitirpinti.
Todėl prieš renkantis šilumos siurblį svarbu tiksliai įsivertinti namo šilumos poreikį ir šildymo sistemą.
Efektyviausiai siurbliai veikia su žemų temperatūrų sistemomis, pavyzdžiui, grindiniu šildymu, o jei reikalinga aukšta vandens temperatūra radiatoriams, įrenginys tampa mažiau ekonomiškas.
Per speigus problemos – ne tik namuose
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius asmeninėje socialinio tinklo paskyroje taip pat pasidalijo nuomone apie šilumos siurblių veikimą per speigus.
Jis pripažįsta, kad šilumos siurblio oras–vanduo efektyvumas esant ekstremaliems šalčiams smarkiai krenta, tačiau tinkamai eksploatuojamas ir išmintingai įrengtas šilumos siurblys esą vis tiek turi užtikrinti namo šildymą.
Pasak jo, apie tai dažnai kalbama, tačiau lieka neįvardytos kitos svarbios problemos – šildymo kaina ir labai neigiama šilumos siurblių įtaka elektros rinkos kainoms bei tinklų apkrovimui tokiomis dienomis, kaip pastarosios.
Kaip konkretų pavyzdį jis pateikia savo namų duomenis: 2026 metų sausį šilumos siurblys sunaudojo 1949 kilovatvalandes elektros, o vidutinis efektyvumo rodiklis (COP) siekė 1,7. Anot jo, buvo net valandų, kai COP nukrito žemiau 1, kai įrenginys dirbo lauko bloko atitirpinimo nuo ledo režimu.
M. Nagevičius atkreipia dėmesį, kad būtent didžiausių speigų metu sutampa dvi nepalankios aplinkybės – mažiausias šilumos siurblių efektyvumas ir didžiausios elektros kainos rinkoje.
Jo skaičiavimu, sausį vidutinė elektros kaina siekė apie 28 centus už kilovatvalandę su PVM, įskaitant tinklų mokesčius ir tiekėjo maržą, todėl namo šildymas ir karšto vandens ruošimas per mėnesį kainavo apie 550 eurų. „Kaip mėnesiui – tai tikrai daug“, – rašo jis.
Įraše jis taip pat pabrėžia, kad per speigus šilumos siurbliai sukuria didžiulius elektros vartojimo pikus, nes visi jie veikia maksimaliu režimu vienu metu.
Tai, anot jo, didina elektros tinklų apkrovą ir kartu kelia elektros kainas visiems vartotojams.
M. Nagevičiaus teigimu, augant šilumos siurblių skaičiui, šios problemos gali tik didėti, todėl apie jas svarbu kalbėti jau dabar.
Juk mūsų valdžioje esantys proto bokštai (matyt, sumaišę savo vilų Ispanijoje klimatą su Baltijos, arba galimai gavę aukso luitų kaip tie iš augalininkystės) yra UŽDRAUDĘ naujų nuosavų namų šildymo būdą kitokį, kaip šilumos siurbliai... O tai, kad per šalčius didžioji dalis elektros gaminama šiluminėse elekrinėse (kai iš 1 kWh šilumos pagaminama tik 0,25 kW elektros) - ir paskui ta elektra namų šilumos siurbliuose per tokius šalčius vėl verčiama į šilumą, tik jau 1:1 (kas galutiniame rezultate reiškia nuostolį 4 kartus, įskaitant CO2) - visi jau apsimeta nematą (tai, beje, liečia ir elektromobilius). O didžiausias prieštaravimas tame, jog miestų šilumos tiekėjai, deginantys šlapias skiedras ir kietosiomis dalelėmis teršiantys miestus, išdidžiai deklaruoja gaminantys šilumą iš atsinaujinančių šaltinių, t.y. be galo "žali", o žmogui pačiam kūrentis malkomis jau negalima, nes bus ne "žalias" ... Apie elektros tinklų perkrovas - atskira kalba..
