Politinės partijos, agituodamos žmones referendume pritarti, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas būtų atidėtas, užsiima populizmu, įsitikinę ekspertai.
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas sako, jog nelabai tikėtina, kad pavyktų susiderėti dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo, antradienį rašo „Kauno diena“.
„Todėl reikia rengtis Ignalinos AE uždarymui ir galvoti, kaip gyvensime po to. Referendumas nepadės. Europos Sąjunga tikrai nekreips dėmesio į referendumo, kuris kai kurių partijų paskelbtas kaip Seimo rinkimų kampanijos dalis, rezultatus. Mums būtina forsuoti elektros tiltų statybą. Technologiškai paprasčiau nutiesti kabelį į Švediją, nei pastatyti tiltą į Lenkiją. Ta linkme politikams ir reikia dirbti“, - teigė J.Vilemas
Jo nuomone, Lietuva pakankamai taupiai naudoja elektros energiją, todėl net ir 2009-ųjų pabaigos uždarius Ignalinos AE, didesnių elektros energijos gamybos ir tiekimo problemų nekiltų: „Pažiūrėkite, jau beveik du mėnesius stovi remontuojama mūsų branduolinė jėgainė, o elektros nepristigome. Elektrėnų pajėgumai panaudojami tik iš dalies“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus nuomone, Ignalinos AE uždarymo atidėjimas nėra visiškai neįmanomas, tačiau šiuo metu nėra nė vieno požymio, rodančio, kad tai būtų realu.
„Referendumas turbūt irgi vargu ar padės. Todėl reikia rengtis tam, kad 2009-ųjų pabaigoje Ignalinos AE vis dėlto uždarysime“, - teigė R.Šimašius.
Anot Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekano Gintaro Aleknonio, referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo tikrai nieko nepakeis.
„Šio referendumo paskelbimas yra Seimo rinkimų kampanijos rezultatas, leidžiantis kai kurioms partijoms populistiškai pamojuoti visuomenei aktualiu klausimu. Mūsų Ignalinos jėgainėje dirba Černobylio RBMK tipo reaktorius. Jis nesaugus, kad ir kiek pinigų į saugumą investuotum. Stebina politikai, keliantys klausimą dėl tokio reaktoriaus darbo pratęsimo, paminant įsipareigojimus ES. Tikrai yra galimybių išspręsti galimą elektros energijos trūkumo problemą uždarius jėgainę“, - sakė G.Aleknonis.
R.Šimašiaus nuomone, yra kelios galimybės kovoti su elektros energijos trūkumu - daugiau elektros energijos gaminti Lietuvoje arba daugiau jos importuoti iš užsienio.
„Tiek vienu, tiek kitu atveju padidėja mūsų energetinė priklausomybė nuo Rusijos bent iki tol, kol pastatysime jungtis su Lenkija ir Skandinavija. Bet suabejočiau, ar tai būtų labai didelė problema. Galima sakyti, kad visais atvejais Rusija vykdo savo įsipareigojimus dėl tiekimo, kai yra raštiški susitarimai. Tad elektros energijos, energetinių žaliavų, iš kurių mes patys galėtume gamintis elektrą, tiekimo problemų neturėtų kilti, jeigu bus laiku ir tvirtai susitarta su Rusija“, - teigė R.Šimašius.
Anot Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininko, pirmutinė priemonė sprendžiant energetikos problemas šalyje yra racionalesnis energijos naudojimas.
