Panevėžyje esančios šeimos kavinės ir kepyklėlės savininkai kas mėnesį už elektrą priversti mokėti vis daugiau. Orai karšti, tad elektros reikia ne tik visai įrangai, apšvietimui, bet ir patalpoms šaldyti.
„Patalpos didelės – 100 kvadratų, reikia šaldymo, vėdinimo, kondicionavimo. Paprastai būdavo 120 eurų mėnesinė sąskaita, nesureikšmindavau jos, bet dabar vien kepykla iki 300 eurų“, – nerimavo kavinės savininkė Miglė Paulikienė.
Sąskaitos tik didėja
Įmonė už elektrą moka pagal biržos kainą, kuri vasarą kilo vis aukštyn, tad ir sąskaitos toliau didėja.
„Kai pamatysiu, galėsiu išsigąsti tikriausiai. Sudėtinga, mums, mažiems verslams, labai sudėtinga, nes tai sudaro didelę dalį sąnaudų, patalpų išlaikymo, produkcijos savikainos“, – paaiškino M. Paulikienė.
Didmeninės elektros kainos Lietuvoje toliau nuosekliai kyla. Praėjusį mėnesį kilovatvalandė vidutiniškai kainavo beveik 11 centų, tai yra kone dvigubai didesnė nei balandį, ir štai rugsėjis prasidėjo tolesniu elektros brangimu. Nuo gegužės brangstanti elektra jau kelia nerimą ir stambiesiems pramonininkams.
„Lyginant su elektros kaina, už kurią galima pasigaminti pačiam verslui, ji yra maždaug 2 kartus aukštesnė. Verslas, kuris įsirengęs saulės elektrines ar turi kitus gamybos būdus, elektrą gali pasigaminti už 5–6 ct/kWh“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Žygimantas Vaičiūnas.
Elektros tiekėjai tvirtina, kad elektra toliau brangsta dėl karštų orų, silpno vėjo, tarpvalstybinių elektros jungčių ir elektrinių remontų.
„Žema vėjo generacija, saulės elektrinės vakare nepagamina, vartotojai ima iš tinklo, Skandinavijoje atominių elektrinių blokai remontuojami, pritrūkus elektros reikia jungti dujomis varomas elektrines, dujų kaina šiek tiek šoktelėjusi“, – priežastis vardijo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Turime remontuojamą jungtį tarp Estijos ir Latvijos, kas suformuoja butelio kakliuką, panašu, kad rugsėjis liks aukštesnėje kainų zonoje“, – prognozavo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Kainų kilimo sustabdyti negali
Energetikos ministerijos atstovai tvirtina neturintys galimybių stabdyti elektros kainų kilimą biržoje ir primena, kad trečiąjį metų ketvirtį elektra kasmet būdavo brangiausia. Tad elektros tiekėjai ragina nebent rinktis fiksuotus elektros planus, o tuos, kas turi valandinę apskaitą, naudoti elektrą dienos metu, kai jos daug ir pigiai gamina saulės elektrinės. O apie tai, kokių kainų tikėtis rugsėjį, elektros pardavėjai siunčia prieštaringus signalus.
„Panašu, kad visas rugsėjis prognozuojamas 1,5 laipsnio šiltesnis nei įprasta, tai kainos išlieka aukštam lygyje, apie 144 €/MWh“, – teigė V. Koryzna.
„Gera žinia, kad šią savaitę pradeda veikti „Estlink“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos, kas sugrąžins Baltijos regionui žemesnes elektros energijos kainas“, – žadėjo L. Beganskienė.
„Panašu, kad rugsėjis, kaip ir rugpjūtis, bus panašiame lygyje, ir spalis. Kol neišgyvensime žiemos, neateis pavasaris, turėsime įtemptą situaciją su kainomis biržoj“, – kalbėjo „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas.
Brangstant elektrai didmeninėje rinkoje, elektros tiekėjai brangina ir savo fiksuotos kainos planus iki maždaug 25 ct/kWh. Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina rugpjūtį viršijo 25 ct/kWh ir yra 4 proc. didesnė negu liepą.
Šį mėnesį brangsta ir garantinis elektros tiekimas – standartinis vienos laiko zonos tarifas yra 25 ct/kWh ir, palyginti su rugpjūčiu, pabrango 5 proc.
Tik visuomeninio tiekimo elektra šį pusmetį yra dar palyginti pigi – vienos laiko zonos standartinio plano kilovatvalandė nekainuoja nė 20 centų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
