2007–2009 m. laikotarpiu sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs G. Paluckas 2010 m. buvo nuteistas už piktnaudžiavimą, organizuojant žiurkių naikinimo paslaugų pirkimą. Šį nuosprendį po poros metų patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Politikui buvo skirta lygtinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteista atlyginti žalą – kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, beveik po metų nuo LAT sprendimo, 2013-ųjų birželį, G. Paluckas pateikė prašymą atidėti teismo nuosprendžio vykdymą. Politikas siūlė iš karto į savivaldybės biudžetą pervesti 15 tūkst. litų (apie 4,3 tūkst. eurų), o likusią dalį atlyginti iki 2015 m. pabaigos, kiekvieną mėnesį mokant po 3 tūkst. litų (apie 867 eurus).
Nors 2013 m. liepą tuometis administracijos direktorius Valdas Klimantavičius patvirtino G. Palucko prašymą, žalą būsimasis premjeras pradėjo grąžinti vėluodamas – tik 2014 m. gegužę, kai savivaldybei pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų). Be to, Vilniaus savivaldybė nurodė, kad šiame mokėjime politikas paliko didelio kiekio grynųjų pėdsaką.
„2014.05.13 banko sąskaitos išraše yra nurodyta „grynųjų pinigų įnešimas“. Į savivaldybės sąskaitą pinigai įmokėti pavedimu“, – raštu pateiktame komentare teigė savivaldybė.
Ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas „Sienai“ ir „Laisvės TV“ pripažino, kad G. Paluckas pavėlavo įvykdyti įsipareigojimus sutartais terminais. Jis taip pat informavo, kad daugiau nei pusė savivaldybei pervestos sumos buvo iš grynųjų pinigų – šeimos ir artimųjų santaupų.
Aiškina, kad sumokėti vėlavo įsivėlus žmogiškai klaidai
Nors buvo įsipareigojęs likusią žalą atlyginti kas mėnesį mokant po 3 tūkst. litų, likusią priteistos sumos dalį, 17 tūkst. litų (apie 4,9 tūkst. eurų), G. Paluckas sumokėjo savivaldybei tik po 11 metų – šių metų liepos 8 d.
Premjero atstovas aiškino, kad įsivėlė žmogiška klaida.
„G. Paluckas dėl klausimų, keliamų viešojoje erdvėje, kreipėsi į savivaldybę norėdamas pasitikslinti dėl įsipareigojimų įvykdymo datų bei sumų. Jis buvo informuotas, kad prievolė iki galo neatlikta. Akivaizdu, kad tai buvo apmaudi žmogiška klaida. Klaidą G. Paluckas išsyk ištaisė pervesdamas likusią mokėtiną sumą savivaldybei“, – „Sienai“ ir „Laisvės TV“ teigė premjero atstovas.
Vis tik, Vilniaus savivaldybė informuoja, kad jokio G. Palucko kreipimosi, tikslinantis dėl vadinamosios „žiurkių bylos“, nebuvo gavus.
Savivaldybė atliks vidinį tyrimą
Paaiškėjus, kad premjeras atlygino galutinę žalą tik po 11 metų nuo sutartų įsipareigojimų, sostinės savivaldybė tvirtino, kad vykdo procedūras, padėsiančias užkirsti kelią tokių situacijų pasikartojimui.
Taip pat dėl G. Palucko žalos atlyginimo ir neveikimo siekiant atgauti priteistą sumą Vilniaus savivaldybė žada pradėti vidinį tyrimą.
Vyriausybės vadovo patarėjas tvirtino, kad G. Paluckas yra pasirengęs susimokėti už vėlavimą ir daugiau – atlyginti nuostolius, jeigu savivaldybė tokių apskaičiuos.
ELTA primena, kad tai – jau ketvirtasis „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas apie G. Palucką.
Pirmasis tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas.
Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – pažeidimų abiem atvejais nenustatyta.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tęsia tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto.
Tuo metu tyrimą dėl „Sagertos“ gautų paskolų atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
