Brangino savo moterį?
„Galia, saugok labai save! Nebendrauk su nepažįstamais ir neleisk svetimiems glostyti mūsų šuns Arbeko, kad būtų geresnis sargas! - rašydavo iš Lukiškių savo buvusiajai K. Jonaitis. - Ir labai prašau - šiltai renkis, kad neperšaltum, gal nuvažiuok į sanatoriją pasigydyti sąnarius, nusipirk vitaminų...“
Pakelių maniakui, atrodo, nepaprastai brangi jo moteris. Vienintelė moteris, kuri juo nesibjaurėjo ir iškęsdavo visus protrūkius. Maniakas Galinai atnešdavo ir padovanodavo nelaimingų merginų daiktus: rankines, lūpdažius, kvepalus, feną, blakstienų tušą...
G. Jonaitienė tvirtina nežinojusi, kokiu būdu tie daiktai įgyti. „Nejaugi bent viena sveikai mąstanti moteris dėl tokio niekniekio kaip lūpdažis ir kvepalai leis vyrui žudyti ir prievartauti? Juk jokių turtų Kazio aukos su savimi neturėjo!“ - tvirtino Galina.
Moteris galiausiai nutraukė susirašinėjimą su maniaku. O tą teigė dariusi, nes norėjo išsiaiškinti, kaip jis sugebėjo tapti žudiku. Tačiau K. Jonaitis ją nustebino tuo, kad niekada ir dėl nieko nesigailėjo. Viename laiške jis tik apgailestauja, kad nelemtai įkliuvo: „Jeigu nebūčiau paskambinęs iš tos merginos mobiliojo telefono, dabar nebūčiau čia uždarytas!“
