Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, yra numatyta kompensacija, kuri išmokama už patirtas išlaidas tarnaujant juos išrinkusiems žmonėms. Išmokos suma per mėnesį šios kadencijos politikams svyruoja nuo 300 iki 450 Lt.
Galimybe gauti išmoką ir taip kompensuoti savo patirtas išlaidas kol kas nepasinaudojo tik du Savivaldybės tarybos nariai iš 23, kuriems ji priklauso. Pateiktos ataskaitos liudija, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariai jiems skirtas lėšas išleidžia beveik vien tik kurui. Kiekvienas išrinktasis, atlikdamas savo politines pareigas, per mėnesį preliminariais skaičiavimais nuvažiuoja apie 1000 kilometrų...
Išmoka – tik Tarybos nario veiklai
Po vasario 27 dieną vykusių savivaldybių tarybų rinkimų suformuotos naujosios Ukmergės rajono savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos yra nustatytos Vietos savivaldos įstatyme ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Šios kadencijos Tarybos reglamentas patvirtintas gegužės 19 dienos sprendimu. Dokumento projektą ruošė darbo grupė, kurioje buvo Savivaldybės tarybos nariai Rolandas Janickas, Andrius Kalesnikas, Valdas Mikalajūnas, Elena Mirinavičienė, Klavdija Stepanova, taip pat rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja Zina Kurmelienė ir Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis. Mero potvarkiu sudarytai grupei vadovavo Regimantas Baravykas, savivaldybės mero pavaduotojas.
Reglamento 26.3 punkte numatyta „kiekvienam Tarybos nariui, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms pašto, telefono, kanceliarijos, transporto, interneto ryšio paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 300 Lt išmoka atsiskaitytinai. Komiteto pirmininkui papildomai skiriama 100 Lt, frakcijos seniūnui – 50 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai“.
Kad gautų minėtą kompensaciją, Tarybos nariai kas mėnesį, iki kito mėnesio 5 dienos, pateikia rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui ataskaitą su išlaidas pateisinančiais dokumentais (ataskaitinio mėnesio laikotarpio PVM sąskaitomis faktūromis, sąskaitomis faktūromis, kasos aparato kvitais, čekiais).
Mero pavaduotojas R. Baravykas pabrėžė, jog gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios patirtos Tarybos nario funkcijoms atlikti.
„Gali būti kompensuojamos kelionių į susitikimus su rinkėjais, renginius, šventes, kur atstovaujama Savivaldybės tarybai, išvykų į seniūnijas ir kaimus susipažinti su problemomis, susitikti su gyventojais išlaidos. Tačiau jokiu būdu skirtų lėšų politikas negali naudoti, tarkim, kelionei į darbą. Jei taip nutiktų, turėtume kreiptis į Etikos komisiją...“ – kalbėjo mero pavaduotojas ir pripažino, jog ruošiant reglamentą nebuvo minčių, kad naudodami skirtas lėšas politikai galėtų piktnaudžiauti.
R. Baravyko žodžiais tariant, Savivaldybės tarybos nariai, pretenduodami į kompensacijas, pirmiausia turėtų klausyti širdies ir proto balso.
Nuo 300 iki 450 litų
Mažiausios išmokų sumos – po 300 Lt per mėnesį – priklauso eiliniams Tarybos nariams. Tai Darbo partijos atstovams Angelei Jokubynienei, Kaziui Cesevičiui, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovams Rimvydui Civilkai, Arūnui Civilkai ir Zofijai Belickienei, Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovei Vaidai Mikelytei Smirnovai, socialdemokratams Arūnui Dudėnui, Arūnui Jasaičiui ir K. Stepanovai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovams Juozui Galiauskui, V. Mikalajūnui bei Birutei Žilėnienei, taip pat Partijai Tvarka ir teisingumas atstovaujančiam Mindaugui Tamošiūnui ir Vydui Pakniui, kuris į Tarybą pateko savarankiškai, išsikėlęs savo kandidatūrą.
Frakcijų seniūnams patvirtinta 350 Lt mėnesiui išmoka. Ši suma gali būti išmokama Darbo partijos frakcijos seniūnui R. Janickui, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Kaziui Grybauskui, Jungtinės frakcijos seniūnui Grigorijui Malčanovui ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui A. Kalesnikui.
Komitetų pirmininkams kiekvieną mėnesį priklauso 400 Lt išmoka. Tokią kompensaciją, pateikę išlaidas pateisinančius dokumentus, gali gauti liberalcentristas Juozas Armanavičius, vadovaujantis Savivaldybės ūkio komitetui, „valstiečiai liaudininkai“ Vladislovas Spruogis, kuris yra Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, ir Valentinas Genys, Kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas.
Dviems Savivaldybės tarybos nariams gali būti skiriama 450 Lt išmoka mėnesiui. Tai liberalcentristui Sigitui Masiulioniui, kuris yra Sveikatos ir socialinės paramos komiteto pirmininkas bei Liberalų frakcijos seniūnas, taip pat „valstietei liaudininkei“ E. Mirinavičienei, vadovaujančiai Biudžeto ir ekonominės plėtros komitetui bei einančiai Valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos seniūnės pareigas.
Nurodė įsigiję tik kurą
Rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriuje pasidomėjome, kaip išrinktieji panaudojo iš rajono biudžeto skiriamas lėšas. Kaip teigė vedėjo pavaduotoja Asta Navickienė, gegužės-rugpjūčio mėnesių išlaidas pateisinantys dokumentai rodo, jog Savivaldybės tarybos nariai daugiausia pirko tik kurą.
A. Navickienė sakė, kad du Savivaldybės tarybos nariai – V. Genys ir M. Tamošiūnas, nuo gegužės mėnesio nepateikė nė vienos ataskaitos apie panaudotas lėšas, todėl jiems nustatyta pinigų suma nebuvo priskaičiuota ir išmokėta. Ataskaitų su išlaidas pateisinančiais dokumentais už liepą nepristatė J. Armanavičius, o už rugpjūtį – V. Mikelytė Smirnova. Šiems politikams už atitinkamus mėnesius taip pat nebuvo skirtos kompensacijos.
Paanalizavus priskaičiuotas sumas matyti, kad Savivaldybės tarybos nariai nėra linkę atsisakyti jiems veiklos reglamente numatytų pinigėlių. Iki cento šias iš rajono biudžeto skirtas lėšas panaudojo R. Civilka, A. Civilka, A. Jasaitis.
„Nenoriu pyktis su savimi...“
Taip „Gimtajai žemei“ į klausimą, kodėl nė karto nepasinaudojo teise į išmoką iš biudžeto, pusiau juokais atsakė rajono Tarybos narys V. Genys. Jis patikino, kad visos sumos, kuri jam priklausytų, per mėnesį neišleidžia. Pasak politiko, jis elgtųsi nesąžiningai, jei į kišenę įsidėtų jam nepriklausančius pinigus. Be to, jis savotiška privilegija laiko tai, kad kaip ir kiti Tarybos nariai yra gavę ir gali naudotis kompiuteriu, už kurį sumoka savivaldybė.
„Rinkimuose dalyvavau ir į Tarybą ėjau savo noru. Esu išrinktas, todėl mano pareiga yra susitikti su rinkėjais. Stengiuosi šią pareigą atlikti. Susitikimai didelių išlaidų nereikalauja, neretai važiuodamas savo reikalais užsuku pasikalbėti su žmonėmis...“ – savo požiūrį dėstė V. Genys.
Ne pirmą kadenciją į Savivaldybės tarybą išrinktas „valstietis liaudininkas“ mano, kad politikams turėtų būti atlyginama už dalyvavimą posėdžiuose, darbą komitetuose, dokumentų projektų ruošimą: „Tai aš vadinu intelektualine veikla ir tai negali būti atliekama be atlygio. Tam gaištamas laikas, eikvojama energija. Tačiau šiuo atveju kasos čekio ar sąskaitos niekas neišrašys...“
V. Genys prisipažino, jog jam nėra priimtina, jog norint gauti išmoką už vykdomą Tarybos nario veiklą, būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Vadinasi, politiku nepasitikima...
„Kalbėdamas apie minėtas kompensacijas nepolitikuoju – tik išsakiau savo asmeninę nuomonę. Nors iki šiol kompensacija nepasinaudojau, negaliu tvirtinti, jog taip elgsiuosi ir ateityje...“ – kalbėjo V. Genys.
Didelių išlaidų neturi
M. Tamošiūnas sakė, jog dėl išmokos į Buhalterinės apskaitos skyrių nesikreipė todėl, kad jam per mėnesį priklausančių 300 Lt neišleidžia.
„Esu aktyvus, nesėdžiu namuose ir nuolat įvairiais šilumos, butų ūkio, atliekų tvarkymo klausimais lankausi seniūnijose, susitinku su žmonėmis, bendrauju telefonu. Esu paskaičiavęs, jog daugiausia tam išleidžiu iki 200 Lt“, – teigė M. Tamošiūnas.
Tarybos narys prisipažino, jog jis kreiptis dėl patirtų išlaidų kompensavimo neskuba dar dėl vienos priežasties. Kadangi yra pensininkas ir gauna senatvės pensiją, paėmęs kompensaciją gaus mažesnę pensiją.
Neturi vairuotojo pažymėjimo, bet kurą perka
Statistika liudija, kad šalyje vairuotojo pažymėjimą turi apie pusantro milijono žmonių – kas antras gyventojas turi teisę sėsti prie transporto priemonės vairo. Ukmergės savivaldybės taryboje šios statistikos tendencija kiek skiriasi nuo šalies vidurkio. Iš 25 į Tarybą išrinktų asmenų vairuotojo pažymėjimą turi 24. Jie savo vairuotojų teisių nėra padėję į stalčių. Vieni kasdien, kiti rečiau sėda prie automobilio vairo.
A. Jokubynienė patvirtino neturinti nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio. Tačiau ji Buhalterinės apskaitos skyriui kiekvieną mėnesį pateikia kuro pirkimo išlaidas pateisinančius dokumentus.
„Nemanau, kad kažką bloga darau... Gyvenu toli nuo Ukmergės, kaime. Norėdama pasiekti miestą, kiekvieną kartą turiu prašyti, kad kažkas nuvežtų, todėl kuras yra reikalingas. Paprastai naudojuosi vyro paslaugomis. Taip yra ir pigiau, ir paprasčiau“, – aiškino Tarybos narė, kuri yra Etikos komisijos pirmininkė.
A. Jokubynienė tikino, kad ji nuolat važinėja po rajoną, dalyvauja įvairiausiuose renginiuose, susitikimuose su gyventojais. Todėl transporto išlaidoms išleidžia tikrai daug lėšų.
Mero pavaduotojas R. Baravykas, paklaustas, kaip vertina politiką, kuris, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, išmokas naudoja kurui, sakė, jog tai retorinis ir vertas dėmesio klausimas.
„Reglamente nėra parašyta, kad kurą galima pirkti tik nuosavam automobiliui. Apibrėžta tik tai, kad pinigai skiriami Tarybos nario funkcijoms atlikti – ne važinėti į darbą ar iš jo. Mano galva, politikui nederėtų atsidurti situacijose, kurios gali būti vertinamos nevienareikšmiai“, – samprotavo vicemeras.
Tuo pačiu R. Baravykas pasidalijo savo patyrimu naudojant asmeninį automobilį būtent Tarybos nario pareigoms atlikti. Jis teigė, jog kurui pirkti kiekvieną mėnesį išleidžia 150-250 litų. Beje, jo vairuojamas automobilis 100 kilometrų sunaudoja 10,5 litro degalų.
„Tarybos nariui nėra poilsio dienų, jis dirba ir vėlai vakare, ir nuo ankstaus ryto. Važiuoti tikrai yra kur ir reikia. Kitas klausimas – ar iš tiesų visi tai daro...“ – svarstė mero pavaduotojas.
Savivaldybės tarybos narių nematė akyse
Iš tiesų, kaip teigė R. Baravykas, Savivaldybės tarybos nariams važiuoti yra kur. Bet ar jie važiuoja? Kita vertus, visi, išskyrus du pensininkus, dirba ir bent 8 valandas kasdien praleidžia darbovietėse, todėl laiko susitikimams su gyventojais turi ne itin daug.
Pakalbinome keturių toliausiai nuo Ukmergės nutolusių seniūnijų – Taujėnų, Siesikų, Želvos ir Žemaitkiemio – seniūnus. Jų teiravomės, ar dažnai savo valdose mato politikus, klausėme apie seniūnijose surengtus valdžios vyrų ir moterų susitikimus su gyventojais. Paaiškėjo, jog nuo gegužės mėnesio nė vienoje minėtoje seniūnijoje nebuvo surengta nė vieno oficialaus susitikimo su Savivaldybės tarybos nariais.
Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė sakė, jog kone kasdien susitinka R. Janicką, kuris yra taujėniškis, su juo sprendžia aktualiausius klausimus: „Taip pat į seniūniją buvo atvykusi E. Mirinavičienė. Kol kas kitų šios kadencijos Tarybos narių seniūnijoje nemačiau. Bet negaliu tvirtinti, jog jie nesilankė, galbūt jie buvo atvykę be seniūno žinios...“
Pasak Siesikų seniūno Algirdo Kaušo, po savivaldybių tarybų rinkimų šiame miestelyje jis retkarčiais susitinka vienintelį A. Kalesniką, dirbantį vietos mokykloje.
„Kitų Savivaldybės tarybos narių neteko matyti, švenčių ar kitokių didesnių renginių pas mus iki šiol nebuvo“, – sakė A. Kaušas.
„Seimo narys Julius Veselka Žemaitkiemio gyventojus į susitikimą seniūnijoje yra kvietęs, o Savivaldybės tarybos nariai – kol kas ne. Galbūt jie organizuoja susitikimus su gyventojais jų darbo vietose? Liepos viduryje Valtūnuose buvo šventinamas koplytstulpis iškilaus kraštiečio kanauninko Felikso Kapočiaus atminimui. Šiose iškilmėse Tarybos nariai nedalyvavo“, – tvirtino Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė.
Želvos seniūnas Kęstutis Mikalajūnas sakė, kad dabartinės kadencijos politikai niekuo nesiskiria nuo buvusių savo kolegų: „Kiek dirbu seniūnijoje nejutau, jog Tarybos nariai lankytųsi Želvoje. Tai būna reti ir pavieniai atvejai“.
Išskirtiniu įvykiu Želvos seniūnas pavadino praėjusių metų pavasarį naujai atidarytame seniūnijos socialinių paslaugų centre įvykusį Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto išvažiuojamąjį posėdį. K. Mikalajūno teigimu, tai buvęs labai naudingas susitikimas.
„Manau, kad kiekvienoje seniūnijoje yra nemažai aktualių klausimų, kuriuos būtų galima su Tarybos nariais svarstyti vietoje. Tai būtų naudinga ir mums, ir Tarybos nariams. Mielai sudarytume sąlygas tokiems posėdžiams...“ – tvirtino Želvos seniūnas.
