Nedirbančių Kovo 11-osios Akto signatarų renta nuo sausio 1-osios padidės dvigubai. Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašo, kad šios išmokos ėmė masinti vis daugiau buvusių politikų.
„Rentai padidėjus nuo 2,3 tūkstančio iki 5,5 tūkstančio litų, norinčiųjų ją gauti tikrai netrūks“, - neabejojo parlamento Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė.
Pirmųjų prašymų gauti solidžią išmoką Seimo buhalterijai ilgai laukti nereikėjo. Ja susigundė ir rinkimus pralaimėjusi ir žemės ūkio ministro posto netekusi 65 metų Kazimiera Prunskienė. Nors valstiečių liaudininkų lyderė minima kaip galima pretendentė į ambasadoriaus Vokietijoje postą, renta jai skaičiuojama nuo gruodžio 10 dienos. Ministro pareigų K.Prunskienė neteko gruodžio 9-ąją.
Seimo finansininkai patvirtino, kad galimybe gauti padidėjusią signataro rentą susidomėjo ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas 66 metų Jurgis Jurgelis. Valstiečių liaudininkų sąjungos sąraše tuometis užsienio reikalų ministro patarėjas irgi taikėsi į Seimą, bet į jį nepateko.
Tarp naujų rentininkų - ir 55 metų socialdemokratas Kęstutis Rimkus. Radviliškyje gyvenantis buvęs kolūkio pirmininkas prašymą gauti rentą parašė dar rugsėjį.
Be to, pastaruoju metu prašymą atnaujinti rentos mokėjimą pateikė iš Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus posto pasitraukęs Audrius Rudys, Miglutė Gerdaitytė ir signataro našlė Ramutė Aksomaitienė.
Signatarų našlėms priklauso pusė rentos. Anksčiau signatarams buvo mokama irgi pusės Seimo nario algos dydžio renta. Tačiau sau smarkiai pasididinę atlyginimus praėjusios kadencijos parlamentarai nusprendė, kad pusė jų algos - signatarams per daug. Eilinio Seimo nario atlyginimas nuo kitų metų bus beveik 11 tūkst. litų.
Todėl iš pradžių nuspręsta signatarų rentą atsieti nuo parlamentarų algų ir prilyginti ją šešiems baziniams pareiginės algos dydžiams. Tokiu atveju signataro renta būtų siekusi 2940 litų.
Bet prezidentas V.Adamkus įstatymą vetavo, todėl renta bus 5,5 tūkst. litų.
