Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.
Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus
Ar tai gali būti Baltarusijos ir Rusijos provokacijos siekiant destabilizuoti padėtį mūsų šalyse?
N. Maliukevičius: Informacinėse kampanijose bandoma parduoti baimės ir panikos žinutę: „Žiūrėkite, jums krinta dronai, todėl turite priversti Ukrainą nusileisti, nes tai jau tiesiogiai veikia jus,“ – tai dalis kompleksinės strategijos.
Rusija gali siųsti tokias provokacines žinutes, ir mūsų institucijos, įskaitant žiniasklaidą, turi būti pasirengusios tai atpažinti ir tinkamai reaguoti.
Kaip žiniasklaida turėtų dirbti, kad atskirtų melą nuo tiesos ir neprisidėtų prie panikos kėlimo?
N. Maliukevičius: Svarbiausia, kad visos pusės – auditorija ir žiniasklaida – suprastų, jog tokiais kriziniais atvejais komunikacijos procesas tampa pagrindiniu taikiniu. Esant streso ir panikos sąlygomis, tiesiog nėra laiko tikrinti kiekvienos detalės – oponentai būtent ir bando sukelti chaosą.
Oficialūs šaltiniai yra patikimiausi, todėl žiniasklaida turi remtis jais. Mes, kitaip nei autoritarinėse šalyse, turime išmokti komunikuoti greitai ir skaidriai, be informacinių sistemų techninių nesklandumų.
Žmonės skundėsi, kad negalėjo patekti į priedangas, nes jos buvo užrakintos. Kas laukia, jei tokių dronų pasirodys daugiau?
A. Kumpis: Esu įsitikinęs, kad absoliuti dauguma gyventojų nereagavo – žmonės paprastai reaguoja tik tada, kai pajunta realią žalą. Kad išvengtume to atbukimo, reikia turėti aiškias ir tikslias apsaugos ir neutralizavimo sistemas, kad pranešimai atspindėtų tikrąjį pavojų, o ne tik sukurtų chaosą. Kol kas matome tik pasimetimą iš valdininkų pusės, kurie po įvykio stengiasi teisintis.
Kaip Rusijos propagandistai stebi šiuos įvykius mūsų šalyje?
N. Maliukevičius: Jie yra oportunistai. Jie nekuria kažko naujo iš nieko, jie stebi, kaip reaguojame, ir jei pamato spragas – bando tai išnaudoti, kad padidintų įtampą, sukurtų emocines reakcijas ir taip darytų žalą mūsų visuomenėms bei mūsų pasiruošimui remti Ukrainą, todėl turime išlaikyti sveiką protą, analizuoti situacijas be emocijų ir, kaip valstybė, būti pasirengę atlaikyti šiuos kognityvinius karus. Putinas tai suvokia kaip dar vieną fronto liniją – kognityvinę kovą prieš Vakarų visuomenes.
Gyventojų perspėjimo sistema sulaukė kritikos
Gerbiamas Arūnai, ką parodė ta vakarykštė situacija, ką mes pamatėme?
A. Kumpis: Aš manau, kad tai buvo paprasčiausias pasitreniravimas. Ne tiek algoritmų, kaip bandoma aiškinti, esą tai už gynybą atsakingų asmenų darbas, kiek elementariausias masinių žinučių išsiuntimo gyventojams testavimas. Iš tikrųjų tas pranešimas netgi nebuvo apie droną.
Jeigu prisiminsite, žinutėje nebuvo įvardinta, kad tai yra oro pavojus dėl drono įskridimo – ten buvo nurodytas tiesiog oro pavojus apskritai. Ką tai sako? Šiaip, jeigu nesigilinant, atrodo smulkmena, bet realiai, ar būtų svetimos šalies orlaivis, ar dronas, ar raketa – mes gautume lygiai tą pačią žinutę. Ir tai yra svarbu, nes rizikos laipsniai yra skirtingi. Pranešimai turėtų būti klasifikuojami pagal regionus, į kuriuos jie siunčiami, ir pagal rizikos laipsnius.
Ar ta sistema turėtų būti kuo skubiau keičiama, kad būtų aišku žmonėms, kas tai yra? Ar galimas dronas, ar, kaip jūs sakote, kitas objektas?
A. Kumpis: Esmė yra tame, kad nereikėtų klysti galvojant, jog pas mus egzistuoja dronų aptikimo, klasifikavimo ir sekimo sistema – mes jos neturime. Dėl to ir sakau, kad tai buvo treniruotė elementariai išsiųsti žinutes ir informuoti gyventojus.
Net paties drono aptikimo versijų tarp atsakingų asmenų sklandė kelios. Vieną versiją išsakė krašto apsaugos ministras, kitą – Sausumos pajėgų vadas, trečią – kariuomenės vadas. Vakar teko dalyvauti diskusijoje su vidaus reikalų viceministru Kondratovičiumi, jis išsakė dar kitą versiją, kaip tas dronas buvo aptiktas. Akivaizdu, kad tai buvo atsitiktinis aptikimas ir tarnybos tiesiog sureagavo, norėdamos pasitreniruoti perspėjimo žinučių siuntimą.
O kalbant apie Ukrainą, be abejo, karo pradžioje tie perspėjimai skambėdavo visoje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kas skrenda, kur skrenda ir kokia rizika. Akivaizdžiai matėme, kad tai neveikia. Aš pats vieną dieną naudojausi tokia informavimo sistema, po to tiesiog ją išjungiau.
Jeigu pas mus įskristų dešimtys ar šimtai neatpažintų objektų, natūralu, kad sistema iškart sugriūtų. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo ryto iki vakaro vienam dronui buvo išsiųstos 3 žinutės: pirmas pranešimas, pranešimas apie rizikos laipsnio pasikeitimą ir pranešimas dėl atšaukimo.
Įsivaizduokite, jeigu 1-am dronui siunčiamos 3 žinutės, o skrenda 10 dronų – dienos eigoje mes turėtume beveik 30 žinučių. Ką tai reiškia? Kad žmonės paprasčiausiai išjungs tą informavimo sistemą. O juolab kalbant apie tą informavimo sistemą, puslapis lt72.lt užlūžo – greičiausiai nuo per didelio vartotojų užklausų srauto.
N. Maliukevičius: krizės priverčia mokytis
Kaip jūs, gerbiamas Nerijau, vertinate tai, ką vakar pamatėme – tuos įspėjimus, visą tą chaosą?
N. Maliukevičius: Aš gal pasakysiu gyvenimiškai. Jeigu tu pats nesiruoši krizinėms situacijoms, gyvenimas tave dažnai priverčia pasiruošti. Jeigu mes iki šiol nedarėme visuotinių pratybų ar vienokių ar kitokių sistemų patikrinimo, tai krizinės situacijos priverčia tą patikrinimą atlikti, pamatyti spragas, kur galima tobulinti sistemas ir panašiai.
Noriu priminti, kad pas mus vyresnė karta dar buvo ruošiama branduolinėms atakoms sovietinės civilinės saugos sistemose. Galime paskaičiuoti, kiek mes per nepriklausomybės laikotarpį skyrėme pastangų, resursų pasiruošti tokio pobūdžio situacijoms ir įdiegti atitinkamas sistemas –galiausiai būtina jas testuoti. Man atrodo, čia natūraliausias mokymosi procesas: tikrinti, kaip veikia pasiruošimas, kaip žmonės reaguoja, ir tada atitinkamai pritaikyti sistemą, algoritmus, kad jie veiktų geriau.
Kitas svarbus aspektas – mes visą dėmesį kreipiame į valstybės institucijas, pareigūnus, bet labai įdomus yra asmeninis psichologinis pasitestavimas – kaip tu vakar reagavai į krizinę situaciją? Ar aš asmeniškai ir mano šeima yra pasiruošusi? Ar mes turime savo krizės krepšelį? Tai mokymosi procesas, kurį vienu ar kitu būdu turėsime praeiti – geriau anksčiau, be realios atakos. Bet, turėdami tokius kaimynus, privalome būti pasirengę ir turėti tokias sistemas.
I. Ruginienė: tokių pavojaus perspėjimų bus tik daugiau
Premjerė Inga Ruginienė ir vakar, ir šiandien kalbėjo apie tai, kad tokių pavojaus perspėjimų gali tik daugėti ir tokių situacijų Lietuvoje bus dažniau. Ką tai sako ir gyventojams, ir institucijoms, kas mūsų laukia?
N. Maliukevičius: Karo realybė yra tokia, kad ukrainiečiai atrado būdų perkelti problemą į Rusijos pusę. Atakos dronais yra vienas iš tokių būdų, ir dėl to Kremlius dabar itin pergyvena. Fronto linija labai aiškiai išsiplėtė – iki Maskvos, ir tai atnešė pokyčių mūsų regione.
Gali būti, kad dronai skrenda patys, bet taip pat neatmetu galimybės, kad Maskva ar jos satelitai gali sąmoningai vykdyti įvairias operacijas, įskaitant provokacijas. Mes matėme tai Lenkijos, Latvijos, Rumunijos pavyzdžiuose. Privalome tam pasiruošti, nes fronto atgarsiai ir toliau pasieks mus.
Ar tai gali būti Baltarusijos ir Rusijos provokacijos siekiant destabilizuoti padėtį mūsų šalyse?
N. Maliukevičius: Taip. Informacinėse kampanijose bandoma parduoti baimės ir panikos žinutę: „Žiūrėkite, jums krinta dronai, todėl turite priversti Ukrainą nusileisti, nes tai jau tiesiogiai veikia jus.“ Tai dalis kompleksinės strategijos. Rusija gali siųsti tokias provokacines žinutes, ir mūsų institucijos, įskaitant žiniasklaidą, turi būti pasirengusios tai atpažinti ir tinkamai reaguoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
