Nors didžiojoje dalyje pasaulio valstybės palaiko šeimas skatinančią politiką, visgi visuomenė susiduria su tuo, kad vis didesnė dalis santuokų suyra, o gyventi vieni kartais pasirenka ir patys asmenys.
Visai neseniai didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė britų aktorės Emmos Watson pasisakymas, kuriuo ji prisipažino daugiau savęs nematanti kaip vienišos. Prieš 30-ąjį gimtadienį pajutusi visuomenės spaudimą dėl nesukurtos šeimos, aktorė nusprendė užtarti žodį už asmenis, kurie, kaip ir ji, sulaukę beveik 30 metų, „nesusitvarkė“ savo gyvenimo. Ji save įvardijo esant partnerystėje su savimi.
Būti vienam – apsisprendimas?
Moters pasisakymas įžiebė daug diskusijų. Tiesa, ji sulaukė ir daug palaikymo. Vieniši žmonės pasisakė kartais iš tiesų jaučiantys diskriminuojami ar stigmatizuojami vien todėl, kad neturi antros pusės ar nėra sukūrę šeimos.
Vienas iš aktorės gerbėjų „Twitter“ socialiniame tinkle palaikė aktorės išsakytą nuomonę apie partnerystę su savimi: žodis „vienišas“ rodo, kad žmogus ieško antros pusės, tačiau „partnerystė su savimi“ daugiau atskleidžia, kad žmogus yra be antros pusės, bet tai jo sprendimas ir jos net neieško.
Apie tai, kad vieniši žmonės dažnai yra stigmatizuojami rašo ir britų „Guardian“ žurnalistai. Žiniasklaidos priemonėje dalijamasi apklausa, kuri parodo, kad vos 4 proc. vienišių supranta, kad iš tiesų yra stigmatizuojami.
Iš tiesų, pastebima, kad diskriminacija prasideda pirmiausia darbinėje aplinkoje. Darbdaviai tikisi, kad vaikų neturintys ir šeimos nesukūrę vienišiai bus lankstesni darbo valandų atžvilgiu, o kartu visada galės pagelbėti degančioje situacijoje. Tikima, kad vieniši žmonės turi daugiau laiko nei esantys poroje, todėl nieko tokio, jei jie ir padirbs ilgiau.
Diskriminacija nesibaigia tik įžengus į biurą. Su ja susiduriama ir prekių ir paslaugų sektoriuje, kur daugybė pasiūlymų poroms ar šeimoms, pavyzdžiui, kelionės ar sporto klubo narystės, tačiau būnant vienam teks už tą pačią paslaugą mokėti daugiau.
Brangiau būti vienam
Žurnalas „Psychology Today“ taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kaip šiandieninėje visuomenėje jaučiasi vieniši žmonės. Straipsnyje kalbama ne tik apie tai, kaip jie jaučiasi, bet ir su kokia diskriminacija susiduria – politikos, religijos, verslo, mokslo srityje ir net kariuomenėje.
Pavyzdžiui, kalbant apie politiką, riebus minusas esant vienišam dažnai ištraukiamas politinėse kovose, kai vienu iš argumentų prieš tam tikrą asmenį neva tampa tai, kad asmuo nėra sukūręs tradicinės šeimos. Panašus leitmotyvas buvo girdėti ir buvusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei pretenduojant į valstybės vadovo postą.
Vienišų žmonių patiriamą diskriminaciją galima ir apskaičiuoti pinigine išraiška. Pavyzdžiui, ideas.ted.com autorės Jessica Gross straipsnyje paminimas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad JAV vedę vyrai uždirba 26 proc. daugiau nei nevedę.
JAV finansiškai būti vienam neapsimoka ir dėl socialinių paslaugų ir išlaidų, kurios sumažėja dalijantis naštą su vyru ar žmona. Pabrėžiama, kad JAV tiek išlaidos būstui, tiek sveikatai, tiek mokesčiai kainuoja daugiau šeimos nesukūrusiam asmeniui. Paskaičiavimai rodo, kad buvimas vieniša moterimi gali kainuoti papildomus 1 milijoną JAV dolerių, palyginus su gyvenimu ištekėjus.
Tyrimai taip pat rodo, kad JAV skirtingose socialinėse grupėse didžiausią dalį skurdžių žmonių buvo būtent tarp asmenų, kurie pragyveno vieni ir niekada nebuvo sukūrę šeimos.
O štai Suffolko universiteto apklausa rodo, kad vienišos moterys dažniau patiria ir seksualinį priekabiavimą darbe. 42 proc. niekada šeimos nesukūrusių moterų prisipažino, kad buvo darbo aplinkoje patyrusios seksualinį priekabiavimą. Tuo metu tą patį yra patyrusios 30 proc. ištekėjusių moterų.
Nagrinėti skundams teisinio pagrindo nėra
Lygių teisių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė Dits tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo, kad vienišų žmonių lygių teisių apsauga galima tik tam tikrose srityse.
Pavyzdžiui, kalbant apie darbo santykius Darbo kodekse yra nustatytas draudimas diskriminuoti dėl pagrindų, nesusijusių su žmogaus dalykinėmis savybėmis. Taigi čia yra įteisintas draudimas diskriminuoti asmenį, jei jis yra vienišius ar nesukūręs šeimos.
„Bet, jei kalbėsime apie Lygių galimybių įstatymą, kuris yra taikomas plačiau nei darbo santykių sritis, bet kartu ir prekių, paslaugų teikimo sritys, švietimas, mokslas, valstybės ir savivaldybės institucijos, tai šiuo atveju tokio draudžiamo diskriminavimo pagrindo, kaip vienišumas ar buvimas vieno asmens namų ūkyje, nėra“, – aiškino pašnekovė.
Pasak L. Vengalės-Dits, jei Lygių teisių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir gauna panašių skundų, jie negali jų nagrinėti, nes tarnyba neturi teisinio pagrindo pradėti tyrimą.
Vis dėlto specialistė mato ir pokyčių, kurie situaciją gali pakeisti ateityje. Šiuo metu Seime užregistruotas Lygių galimybių įstatymo projektas, kuriame prie socialinės padėties apibrėžimą yra pridėtas šeiminis statusas. Tai jau būtų žingsnis į priekį, leidžiantis žiūrėti, kad asmenys dėl savo šeiminės padėties nebūtų diskriminuojami ne tik darbo aplinkoje, bet ir kitose srityse.
Nuo kelionių agentūrų iki našlio pensijos
L. Vengalė-Dits pasakojo, kad tarnyba jau ne vienerius metus sulaukia vyresnio amžiaus vienišų žmonių užklausų dėl „našlių“ pensijos. Vieni senatvėje gyvenantys asmenys jaučiasi diskriminuojami, nes jiems taip pat sunku gyventi vieniems, tačiau dalies pajamų (našlio/našlės pensijos) jie negali gauti, nes niekada nebuvo sukūrę šeimos.
Taip pat tarnybos atstovė teigia sulaukianti užklausų, kurių taip pat kol kas negali nagrinėti, dėl paslaugų sferos. Vieniši gyventojai skundžiasi, kad kai kurie paslaugų pasiūlymai (baseinai, teatro abonementai, sporto klubai) siūlo palankius pasiūlymus porai ar šeimai, tačiau vieno žmogaus namų ūkio asmuo turi mokėti daugiau.
„Dar visai neseniai sulaukėme nusiskundimų, kad kelios kelionių agentūros, parduodančios keliones, taiko geresnius pasiūlymus, o paslaugą norintis įsigyti vienas žmogus turi mokėti beveik dvigubai, nes nori pasinaudoti vienas kambariu viešbutyje. Taigi, kai kuriais atvejais sąlygos nėra pritaikytos keliauti žmonėms vieniems“, – kalbėjo pašnekovė.
Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos atstovė taip pat teigė sulaukianti informacijos iš gyventojų, kad jie jaučiasi kartais diskriminuojami darbe – jiems tenka dirbti ilgiau ar mažiau suteikiama lankstumo palyginus su šeimas sukūrusiais ir vaikus turinčiais asmenimis. Kita vertus, specialistė pastebi, kad čia yra ir atvirkštinė diskriminacija – kai šeimos neturintiems žmonėms yra lengviau įsidarbinti, nes į juos darbdaviai kartais žiūri palankiau.
Viengungių mokestis sovietmečiu
Kad ir kaip šiuo metu Lietuvoje jaučiasi vieniši asmenys, sovietmečiu buvo dar blogiau. Vienišu būti neapsimokėjo ne tik dėl visuomenės požiūrio, bet ir finansiškai. Sovietų sąjungoje nuo 1941 m. beveik pusę amžiaus galiojo vadinamasis „viengungių mokestis“, dar pramintas „kiaušinių“ įstatymu.
Norint pagerinti Sovietų sąjungos demografinę padėtį, šį mokestį turėjo mokėti visi bevaikiai 20-50 m. vyrai. Jį turėjo mokėti ir vaikų neturinčios, bet ištekėjusios 20-45 metų moterys. Mokestis buvo skirtingas ir priklausė nuo gaunamo atlyginimo dydžio. Pavyzdžiui, uždirbantiems daugiau nei 91 rublį, reikėjo mokėti 6 proc. mokestį. Jei žmogus uždirbdavo mažiau nei 70 rublių, nuo mokesčio buvo atleidžiamas.
Šaltinis: www.euroblogas.lt
