Ilgaamžiškumo tyrimų Lietuvoje pradininkas pasakojo, kad ilgaamžiškumo mokslo sritis pradėta vystyti 2006 metais – beveik 20-ies metų tyrinėjimai jau duoda didžiulį progresą.
Jau ketina pradėti tyrimus su žmonėmis
„Sakyčiau, pagrindinė linija, kalbant apie ilgaamžiškumo tyrimus, yra suprasti, kaip vyksta šie procesai ląstelių lygmenyje ir kaip galima būtų tai atsukti atgal. Sakykime, perprogramuoti ląsteles, kad jas būtų galima atjauninti.
Šie tyrimai prasidėjo su laboratoriniais gyvūnais, pelėmis, vėliau jie tęsėsi ir su beždžionėmis. Gruodžio mėnesį buvo pristatyti jau galutiniai rezultatai, kad šiuos procesus pavyksta gana neblogai kontroliuoti. (...) Ir jau oficialiai paskelbta, kad šių metų pirmame ketvirtyje prasidės pirmieji tyrimai su žmonėmis“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Tyrimams ketinama pasirinkti dvi akių ligas, susijusias su senėjimu: bus bandoma atjauninti ląsteles ir išgydyti dvi ligas – glaukomą ir optinę neuropatiją.
„Šios ligos yra susijusios su senėjimu ir principas toks, kad perprogramuojant ląsteles bus galima jas išgydyti, tai yra atjauninti akies audinį. Tyrimas turėtų trukti apie trejus metus, kada turėtume turėti pirmus rezultatus. Tai būtų didžiulis žingsnis – jeigu pavyktų sukontroliuoti akies srities senėjimą, tie patys mokslininkai kalba, kad toliau pereitų į odos, raumenų, sąnarių, kaulų sritis ir visas kitas“, – pasakojo V. Dirsė.
Kaip įmanomas ląstelių atjaunėjimas?
Tiesa, kol kas viso organizmo atjauninimas – sudėtingas procesas kalbant tiek apie gyvūnus, tiek žmones. „Jeigu kalbėtume apie smegenų audinį, tai vėlgi klausimas, kaip jis veiktų viską atjauninus – ar išliktų įgyta patirtis ir panašiai.
Nors ir buvo vienas tyrimas su gyvūnais, kai smegenų srities audinį irgi pavyko atjauninti. Tačiau bet kuriuo atveju šioje srityje susiduriama su įvairiais iššūkiais – ir bioetika, [...] ir laiku, ir finansais.
Kaip įmanomas ląstelių atjaunėjimas? Pasak genetiko, paprastai kalbant, tai yra pagrįsta vadinamuoju epigenetiniu perprogramavimu.
Mokslininko pastebėjimu, jeigu žmogus nenori taikyti kažkokių didelių inovacijų, puikiai gali padėti ir tokie užsiėmimai kaip meditacija.
„Iš esmės visi turime genus, siejamus su vadinamaisiais Yamanakos faktoriais. Tai – keturi genai, kurie realiai veikia tik embriono stadijoje. Kai mes užaugam, ląstelės jau yra subrendusios, šie genai mūsų organizme yra „išjungiami“, „nutildomi“. Ir visa esmė, kad pasitelkus genomo žirklių technologiją galime vėl „įjungti“ šiuos genus.
Taip ląstelė supranta, kad ji vėl turi atjaunėti ir visus procesus įjungia atbuline tvarka, kad tik tą padarytų. Bet yra ir kitų tyrimų, kai tą bandoma padaryti naudojant chemines medžiagas ir panašiai. Esmė ta, kad bandoma kontroliuoti savo ląstelės ciklą ir atjauninti, kiek nori“, – aiškino mokslininkas.
Priešas numeris vienas
Paklaustas, kas iš esmės labiausiai stabdo senėjimą, gydytojas svarstė, kad, atrodytų, esminius dalykus visi žino mintinai – svarbi ir mityba, fizinis aktyvumas, poilsis. Vis tik, jo teigimu, remiantis konkrečiais tyrimais, numeris vienas būtų streso valdymas.
„Jis vienareikšmiškai blogina rodiklius – tiek telomerų, kurie atspindi biologinį amžių, ilgio, tiek NAD molekulių (atsakingų už jaunatviškumą). Miegas ir streso valdymas turbūt dalintųsi pirma–antra vieta.
Visi įpratę, kad reikia miegoti aštuonias valandas ir su ta mintimi ir toliau gyvena, bet [...] svarbu stebėti ir miego kokybę, fazes, kokia yra jų trukmė. Nes jeigu gilaus miego stadija yra trumpa, žmogus neišmiega bent 1,5–2 val., tikrai negalima kalbėti apie kažkokius ilgaamžiškumo rodiklių gerinimus. (...) Kas šiuos rodiklius matuoja su išmaniaisiais laikrodžiais, mato visokiausių rezultatų“, – kalbėjo V. Dirsė.
Kodėl stresas toks žalingas?
Paklaustas, kodėl būtent stresas yra toks žalingas, pašnekovo teigimu, žiūrint iš ilgaamžiškumo perspektyvos, ne vienas tyrimas parodė, kad jis trumpina telomerų ilgį.
„Jos su amžiumi ir šiaip natūraliai trumpėja, o jeigu tu patiri stresą, trumpėja greičiau. Kodėl būtent nuo streso jos taip trumpėja, kol kas biologiniai mechanizmai nėra paaiškinti. Tikėtina, kad viskas yra kompleksiška“, – konstatavo genetikas.
Genetikas priminė, kad telomeros yra tokie chromosomų galiukai – jos, kaip DNR fragmentai, trumpėja ir turi baigtinį dydį. „Jeigu jos trumpėja iki kritinės ribos, ląstelės nebegali funkcionuoti ir tiesiog žūsta“, – sakė genetikas. Norintys telomerų ilgį gali išsitirti atlikdami kraujo tyrimus – juos aktyviai darosi žmonės ilgaamžiškumo bendruomenėse.
Priešas numeris vienas ilgaamžiškumui yra stresas.
Tačiau pašnekovas priminė, kad stresas yra gyvybiškai reikalingas, be to būtų sudėtinga prisitaikyti prie aplinkos. Visa problema yra tada, kai streso per daug:
„Vėlgi žiūriu tik remdamasis tyrimais ir parametrais. Pavyzdžiui, pats paprasčiausias ir šiuolaikiškiausias streso pamatavimo rodiklis yra angliškai „heart rate variability“ arba širdies ritmo kintamumas. Tą matuoja beveik visi išmanieji laikrodžiai, apyrankės. Ir, sakykime, suaugusio žmogaus rodiklis turėtų būti 40–60.
Jeigu jis yra mažesnis, tai reiškia, kad atsparumas stresui yra tikrai prastas. Kuo jis aukštesnis, tuo atsparumas geresnis. Taip tiek dienos, tiek savaitės ar mėnesio eigoje stebėdamas šitą rodiklį gali įsivertinti, kokia yra iš tikrųjų situacija.“
Kita vertus, visas gyvenimas neturėtų pavirsti vien rodiklių sekimu, tačiau tuo galima ir pasinaudoti savo sveikatos labui koreguojant situaciją.
Naudos jau duoda ir meditacija
Pasak pašnekovo, vienareikšmiškai svarbus yra ir sportas. Tiesa, įdomu tai, kad vertinant sporto rūšis, ilgaamžiškumo prasme pirmoje vietoje atsiduria sporto šakos su raketėmis: tenisas, badmintonas, padelis ir panašiai.
„Kol kas mokslininkai neturi paaiškinimo, kodėl, bet jos kol kas pirmoje vietoje. (...) Viena minčių buvo, kad labiausiai erdvėje juda asmuo, kai, pavyzdžiui, yra žaidžiamas tenisas. Kita vertus, labai dažnai tenisu užsiiminėja aukštesnes pajamas uždirbantys žmonės, tai automatiškai tikriausiai skiria daugiau investicijų į sveikatą. Taigi čia yra visokių pasvarstymų ir niuansų“, – svarstė jis.
Pasak V. Dirsės, tik susidėliojus šiuos pamatinius aspektus jau prasideda inovacijos: „Jeigu jau viskas tvarkoje su miegu, stresu, sportu, galima išbandyti ir inovatyvius papildus, kurie dabar labai populiarėja, bet, manau, turi mokslinį pagrįstumą.
Taip pat yra įvairios terapijos – deguonies, raudonųjų spindulių, šalčio terapijos. Tačiau kad ir ką praktikuotumėte, tikrai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistais, kad labai aiškiai susidėliotumėte planą, būtų nauda, o ne žala.“
Kita vertus, mokslininko pastebėjimu, jeigu žmogus nenori taikyti kažkokių didelių inovacijų, puikiai gali padėti ir tokie užsiėmimai kaip meditacija. „Keliolika studijų parodė, kad ji puikiausiai stabilizuoja telomeras, tad tam kartais užtenka paprastų sprendimų“, – pastebėjo jis.
Ką sako patys ilgaamžiai?
Pasiteiravus, kiek svarbu nuolatos turėti kažkokios veiklos, išlikti aktyviems profesiškai net ir sulaukus garbingo amžiaus, mokslininkas sutiko, kad čia yra tiesos.
„Kadangi tenka kuruoti ilgaamžiškumo bendruomenę Lietuvoje, ten irgi turime ilgaamžių. Sakykime, rekordinis mūsų tiriamasis yra 106 metų amžiaus, turime ir 101, 103 metų. Tai teko kalbėti su 99 metų asmeniu ir uždaviau natūralius klausimus, ką dažnai užduodu ir savo klientams, pacientams – kokia yra jūsų paslaptis, koks jūsų santykis su mityba, stresu, sportu?
Tai tarp ilgaamžių išryškėja tendencija, kad visą laiką būna bent kažkokia nuolatinė fizinė veikla – buvo sunkūs ar lengvi laikai, buvo kažkokia fizinė veikla. Dėl mitybos gi pastebi, kad ji buvo labai įvairi. Sakykime, jeigu valgo daržoves, tai septynios skirtingos, ne taip, kaip dabar būna tik agurkai, pomidorai.
Kalbant apie streso valdymą, vienas senjoras atsakė su humoru: „Visas negandas veju šalin, esu linksmas, nuoširdus, romantikas ir mėgstu dainuoti.“ Tai iš karto – optimistiškumas. Taigi tokius matome niuansus ir, manau, kad tas yra tikrai svarbu.
Be to, pasak jo, pokalbiai tik patvirtino, kad ir miegas yra svarbus dėmuo: „Pastebėjau, kad svarbus reguliarumas, sako, kad eina miegoti 21 valandą jau penkiasdešimt metų. Taigi visi komponentai atrodo žinomi, bet tai atsispindi žiūrint į ilgaamžius.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
