"Ne karys - kuris bėga iš mūšio lauko". Taip ir lietuviai, atidavę tai, kas buvo sunkiai užgyventa, bėga iš gamyklų, fabrikų, kolūkių. Reikėjo ginti, nes viskas buvo mūsų, o ne prezidentų ar seimo narių. Praradus savo, ieškoma svetimo.