Stebina L. Donskio primityvūs ir riboti straipsniai, iš kurių jaučiamas jo siauras požiūris į pasaulį.
Žemė yra apvali ir sukasi. Ji turi savo polius. Visas pasaulis yra dipolis. Tarp dviejų Žemės polių vyksta gyvenimas. Žemė su Saule sudaro dipolį, vyksta energijos mainai. Tai trečias pradas, iš kurio gimsta trejybė vienete.Kažkas trys viename valdo pasaulį. Trijų elementų buvimo viename dėsnis yra universalus ir valdo pasaulį.
Rusiją mes visai nepagrįstai ir nelogiškai įvardijame kaip didžiausią grėsmę pasauliui.Vakarų modernizmo ir rusiškų socialinių santykių modelio rezonansas yra tas trečias pradas kurti kažką naujo. Didžiausia grėsmė- įvardinti grėsmę ir sukelti jos rezonansą.
Tai kam tarnauja tokie straipsniai?Gal tai žmonių populiacijos reguliavimo instinktas, ugdomas gobšumo,pavydo, neapykantos, kerštingumo ir kitokių šėtoniškų paskatų? Populiacijos reguliavimas turi ir teigiamų pusių.
Kaip lauke šauksi , taip miške atsilieps.Rusija ir NATO įvardino grėsmę.

L. Donskis vis kartojas su tuo Stoholmo sindromu. T.y. kelinta karta vis megsta gerokai issiplesti pasakydams kas tai yra. Trumpiau, konkreciau, giliau reikia. Kaip per baigiamuju darbu gynimus. Siap, aciu uz straipsni. Beje, sauguma gali susikurti Tik pats zmogus. Kirtis turi budams dedamas ant jo (kaip samoningo Dievo kurinio), o ne demesys i aplinka. Gerai turime toki pati eknomini gerbuvi ir "pagarba" zmogui kaip Svedijoje, ar atsiras saugumas? -Ne.
Jei moki pasitiketi ir vis pasitiki kitu gerumu net ir storzieviai keiciasi (tuo momentu, su tavimi, tau).

Jie ilgisi socialinio teisingumo, kurio, sutikite, prie sovietų tikrai buvo daugiau.
Ar tikrai?

Tikrai galima sutikti su autoriaus samprotavimais apie "valstybininkų" klano siautėjimą, darbdavių savivalę, korumpuotos žiniasklaidos parsidavinėjimą, pilietiškumo stoką ir viso to pasekoje išsikerojusį visuotinį abuojumą. Tačiau gerb. intelektualas pateikia labai miglotas ir nekonkrečias išvadas. Suprask, atsikratykime Stokholmo sindromo ir viskas bus gerai. Tuo tarpu Stokholmo sindromas, kurį taip akcentuja gerb. Donskis, šiuo atveju, sakyčiau, niekuo dėtas. Gausios autoriaus citatos iš vienur ir iš kitur visiškai ne į temą. Lietuvos žmonės, tiek keturiasdešimtmečiai, tiek ir jaunesni bei senesni ilgisi visai ne okupacijos ir juos (žinoma nevisus) kankinusių okupantų. Jie ilgisi socialinio teisingumo, kurio, sutikite, prie sovietų tikrai buvo daugiau. Čia, žinoma, turiu omenyje paprastą, eilinį pilietį, tokį kuris nesikišo į politiką, o žiūrėjo tik savo ir, geriausiu atveju, savo šeimos interesų. Tokių piliečių, deja, yra dauguma, šiandieninėje Lietuvoje jų, dargi, kur kas daugiau, nei prie sovietų. Išeitis viena - švietimas, auklėjimas ir laikas, gan ilgas laikas. Deja šis titaniškas darbas net nepradėtas, kol kas riedame tik žemyn. O gaila.

Pataikė Donskis apie keistą meilę kankintojui. Viltis yra, kai ateis karta nemokanti okupantų kalbos.

Kodėl L.Donskis nerašo apie visuomenės dalį, kuri aktyviau dalyvauja parapijų veikloje? Per daug tamsuoliška ar per mažai negatyvaus dėmesio?

Liudna, bet panashu i tiesa.
Uz ka balsuoti?

Pasirodo , Lietuvoje yra ir sveikai mąstančių. Ačiū už straipsnį.

man regis,-per daug implikatyvi, uzslepta straipsnio turinio prasme. Is rasto i krasta, ar mazumos ruporo balsas?

TS - Tarybų Sąjunga?
VL - Vladimiras Leninas?