Gedimino gatvės 8-ojo penkiaaukščio daugiabučio gyventojai, ko gero, puikiai supranta posakio „šiluma kaulų nelaužo“ prasmę. Šiame name žiemą termometro stulpelis nepakyla aukščiau 16 laipsnių šilumos. Pasklidus kalboms, jog kažkuriame bute įrengta daugiau radiatorių nei leidžiama, namo gyventojams parūpo išsiaiškinti, kuris kaimynų vagia šilumą.
Teks nuardyti radiatorių
Kaip sako Gedimino g. 8 namo gyventoja Aldona Krompalcienė, namuose šilta, kai termometras rodo 16 laipsnių šilumos. Įprastai žiemą spustelėjus šaltukui penktojo aukšto buto savininkės namuose būna 13 laipsnių. Į redakciją moteris atėjo susirūpinusi, esą ji kaltinama išbalansavusi šildymo sistemą. Moteris pasakojo dar tarybiniais laikais prisijungusi papildomų radiatorių sekcijų. Neseniai ją aplankė namo pirmininkas Edmundas Blažys. Jis atsakingas už daugiabučio, kuriame gyvena A. Krompalcienė, šilumos ūkį. Tarp moters ir pirmininko kilo nesutarimas, ir po kelių dienų ji gavo laišką, kuriame pirmininkas įsakė pasibaigus šildymo sezonui sumažinti radiatorių sekcijų skaičių. Moteris įpareigota sumažinti radiatorių sekcijų skaičių aštuoniomis. A. Krompalcienė, susierzinusi dėl pirmininko nurodymo, pareiškė, esą namas tinkamai neprišyla ne dėl jos kaltės, o dėl problemų šilumos mazge.
Ar gali didesnis sekcijų skaičius sutrikdyti namo šildymo sistemos veiklą, pasiteiravau Sigito Sendžiko, Tauragės šilumos tinklų Vartotojų aptarnavimo tarnybos vadovo.
– Žinoma, gali. Šildymo sistemos projektavimas yra kruopštus darbas. Bet koks savavališkas šildymo sistemos pakeitimas, šiuo atveju – papildomų radiatorių sekcijų skaičiaus įrengimas, gali lemti prastą sistemos darbą, – sakė šilumos ūkio žinovas.
Anot jo, papildomų radiatoriaus sekcijų įrengimas yra nelegali veikla.
Komisijos sudaryti nenori
A. Krompalcienė teigė nesijaučianti padariusi nusikaltimą pasiilgindama radiatorių. Esą name ne ji viena tai padariusi. Be to, jos teigimu, namo pirmininkas savo bute turi įsirengęs šildomąsias grindis. Kartą ji mėginusi įsiprašyti pas jį į svečius, kad tuo įsitikintų, tačiau pastarasis durų neatvėręs. Moteris sako, jog pirmininkas į namus neįsileidžia nė vieno kaimyno.
Kilus gyventojų įtarimams dėl galimų šildymo sistemos sutrikdymų galima surinkti specialią gyventojų komisiją ir visiems kartu apsilankyti pas kiekvieną kaimyną. Įtardama, kad kuris nors gyventojas yra įsirengęs papildomų radiatorių sekcijų, namo bendrija gali kreiptis į Tauragės šilumos tinklus, prašydama perskaičiuoti mokesčio už šildymą koeficientą. Taip šilčiau gyvenantys mokėtų daugiau. Taip patarė S. Sendžikas. Esą bet kurio kaimyno atsisakymas įsileisti į vidų gyventojų komisiją tuo atveju gali būti traktuojamas kaip ko nors slėpimas. Bėda ta, kad komisiją gali surinkti tik namo pirmininkas. O E. Blažys sako nematantis reikalo to daryti, esą būtų pernelyg keblu, ne visi gyventojai įsileistų, be to, kaimynų komisija negali būti pakankamai kompetentinga nustatyti šildymo sistemos pažeidimus. Gyventojų kalbas, esą jis įsirengęs šildomąsias grindis, E.Blažys vadino bobučių tauškalais ir kvietė žurnalistę į svečius pačiai įsitikinti, jog jis nieko nepažeidžia.
„Turi stengtis visi“
Rodos, nesutarimai pasibaigtų A. Krompalcienei nuėmus papildomas sekcijas, tačiau net ir E.Blažys, atsakingas už namo šildymo sistemos priežiūrą, pripažįsta, kad visiškai problemų tai neišspręstų.
– Namui 50 metų, pajudinus sekcijas nežinia kuo viskas baigtųsi – sandūros surūdijusios.
Savo A. Krompalcienei mestą nurodymą pats prieštaringai ėmęs vertinti E.Blažys sako niekada nenustojantis sukti galvos, kaip būtų galima pagerinti šildymo sistemos efektyvumą, ir jaučiasi neįvertinamas už pastangas. Anot jo, tvarkinga šilumos mazgo eksploatacija sutaupo 20 proc. namo šilumos, o Gedimino g. 8 namą šilumininkai žino kaip vieną efektyviausiai taupančių šilumą ir pagal efektyvumo lygį pirmąjį po renovuotų namų.
Prieš keletą metų į jo siūlymus statyti skliautinį stogą arba imtis namo renovacijos gyventojai tik ranka numoję.
– 2009 metais gyventojų susirinkime 63 proc. kaimynų tarė „ne“ renovacijai. O namo stogui buvau parašęs projektą, būtume gavę valstybės paramą, tačiau jiems to nereikėjo.
Kadangi gyventojai renovacijai nepritarė, tais pačiais metais nutarta imtis kitų priemonių gerinti namo šildymą. Gyventojų susirinkimo metu nutarta, kad pirmojo aukšto gyventojai apšiltins grindis, o viršutiniojo – lubas. Tačiau šiemet pirmininkui penktajame aukšte gyvenančiai A. Krompalcienei priminus jos pareigą vėl plieskiasi ginčas. Moteris sako neturinti pinigų savo lėšomis apšiltinti lubas. Kita vertus, gyventojų nutarimas įpareigoti tik tam tikrų aukštų butų gyventojus imtis priemonių namui apšiltinti stebina S. Sendžiką. Jo nuomone, dėl šiltesnių butų turi stengtis visi, tam skiriamos lėšos turi būti renkamos ne vien iš pirmajame ir penktajame aukšte gyvenančiųjų, o iš visų.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
