Šioje istorijoje susikibo ne Lietuvos teismai, o politikai, nes imtis spręsti teismų sistemos veiklumo problemas Teismų įstatymo pataisomis, o ne CPK, ATPK ir BPK nuostatų, reguliuojančių teismų pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, atitikties Konstitucijai, atitikties klausimo sprendimu Konstituciniame Teisme, reiškia žaidimą, kuriame pralaimės žiūrovai (t. y. visuomenė), o pergalė bus tai "greičiuvininkų", tai "kūrininkų" rankose.

Kūrio vadovaujamas Konstitucinis teismas neteko pasitikėjimo, kai paaiškėjo, kad ir jis yra susijęs su "valstybininkų" klanu. Visi prisimename, kai KT bandė paneigti Seimo NSGK teisę gauti iš VSD Pociaus "užticharintus" popierius, arba kai KT pripažino Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą neatitinkančiu Konstituciją, bet priėmė politinį sprendimą (tarsi jis būtų Seimas), kad rinkimai pagal jį visvien turi įvykti. O juk KT turi viso labo prižiūrėti priimamų įstatymų atitikimą Konstitucijai.
Ir dvipakopis administracinis teismas - visiška nesąmonė. Todėl visas bylas prieš valstybės institucijas darbuotojai ir pralaimi, ir neturi kur paskui skųstis.
Todėl tai nėra šiaip sau ginčas tarp Kūrio ir Greičiaus. Greičius žiūri visuomenės ir valstybės, o Kūris - tik "valstybininkų" klano interesų.

Tai kuris čia didesnis blogietis? Ar abu niekšai?

O:) - apie Strasbūrą nepamislyjau. Reikėtų paveizėti, kokios yra administracinės teisės tradicijos Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje bei kitose Senosios Europos šalyse. Gal ten, taip pat apsiribojama tik dviemis pakopomis?__Dėl konvejerinės bylų nagrinėjimo tvarkos - sutinku. Patikrinti visą bylą, o tą privalo padaryti apeliacinės instancijos teismas, kai per dieną apeliacine tvarka nagrinėjama iki 70 administracinių bylų, fiziškai neįmanoma. Todėl reikėtų didinti teisėjų skaičių, nes valstybės institucijų skaičius nuo 1999 metų padidėjo iki 152, o teisėjų skaičius nesikeitė.

Vingių Jonui. Nieko gero dvipakopėje instancijoje nėra. Juolab - ji tapo itin uždara ir per daug konvejerine. Laiko klausimas, kada galimybės teikti kasacinį skundą nebuvimas taps pralaimėjimo Strasbūre priežastimi.

Dėl tiesioginio kreipimosi į KT aš nieko prieš neturiu, bet Kūrio apteitą užsiimti politika reikia tikrai apkarpyti.

Be reikalo AT Pirmininkas nori keisti administracinių bylų nagrinėjimo tvarką. Dabartinė yra pakankamai gera. Bylas nagrinėja šeši teisėjai: trys pirma instancija ir trys - apeliacine. Prireikus, apeliacine instancija byla gali nagrinėti išplėstinė kolegija. __Dėl piliečių kreipimosi į KT, tai taip pat be reikalo pergyvenama. Viskas priklauso nuo J.Sabatausko rengiamų įstatymo pataisų. Jos galėtų suteikti teisę piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl įstatymų leidėjo priimtų įstatymų ir poįstatymių teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Tokiu būdu bendrosios kompetencijos, tame tarpe AT, ir administraciniai teismai būtų atleisti nuo kreipimųsi į KT. Tokie kreipimaisi būtų piliečių teisė.__Kita vertus, J.Sabatausko komitetui reikėtų atidžiau žiūrėti į administracinių bylų teisenos įstatymo naujausią redakciją:))