Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbino komunikacijos specialistą Artūrą Jonkų.
FNTT skelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lengvatinės paskolos premjero įmonei. Kaip jūs manot, kokių mes galim tikėtis rezultatų?
Čia, matyt, jau FNTT atsakys, ką jie rado arba nerado. Čia yra teisiniai klausimai. Bet matyt, kad pati istorija ir tai, kad tyrimas pradėtas, natūralu, kad reputacine prasme, aišku, premjerui tai neprideda didelio džiaugsmo.
Mes girdim, kad yra kreiptasi į STT, yra kreiptasi į VTEK. Ar galime manyti, kad bus reikšmingi sprendimai? Ar bus nustatyta kažkokių pažeidimų?
Matot, visą laiką tuose dalykuose yra, ir čia matyti, kad mokesčių inspekcija turi tą, kai verslą tikrina, jie dažnai paskiria baudas ne dėl formos, o dėl turinio. Sako, pagal formą viskas gerai, bet turinys yra netvarkoj ir todėl jums duodam baudą. Tai šitoj vietoj viskas priklausys, kaip bus žiūrima – ar bus žiūrima tik tai į formą, į teisinę formą, kad padaryta teisiškai pagal formą viskas gerai, ar bus žiūrima į turinį ir čia turiu omeny būtent, ar ta įmonė, kuri gavo, naujai sukurta, ar nebuvo sukurta tik tai tam, kad gautų. Tai va čia klausimas, kaip institucijos pasižiūrės šitą klausimą.
ILTE neseniai pasakė, kad neįžvelgė jokių nusižengimų. Tai gal čia išties viskas gerai?
Na, čia yra ILTE vidinis auditas, jie taip nusistatė, bet iš kitos pusės, matyt, jūs irgi esat banke pildžiusi kliento anketą, kurią jie duoda kas keli metai, ir ten labai nuosekliai klausia jūsų, ar jūs esat politikoje, ar jūsų šeimos nariai yra politikoje. Tai bankai bet kokiam, taip vadinamam PEP’ui (liet. politikoje veikiantis asmuo), labai akivaizdžiai taiko žymiai aukštesnius standartus žiūrėdami, kad nebūtų jokių pinigų judėjimų, kitų dalykų vien tam, kad išvengtų korupcinių dalykų, interesų konfliktų, bet ko kito. Jeigu ILTE [paskolas], sakykime, pagal sąlygas gali gauti visi politikai, tai klausimas, kiek dar įmonių mes turėsim eilėj, kurios ateis lengvatinių paskolų.
Premjeras Gintautas Paluckas, kaip tik jūsų kėdėje sėdėdamas, tikino, kad jis jaučiasi skaidrus, nes jis viską deklaravo, nieko neslepia. O kaip jūs žiūrit, kiek čia yra to skaidrumo?
Pats sprendimas tą daryti, akivaizdu, kad prieš priimant šitą sprendimą reikėjo galvoti, kad tai sukels regimybę, kad ne viskas yra tvarkoj. Pirma, klausimas dėl to, ką ILTE sako, tai čia jau klausimas yra, ar tikrai neturi būti pas pačią ILTE tam tikri dalykai keičiami, būtent išdavimas, kaip yra traktuojami būtent politikai, politiniai asmenys, su politikais susiję asmenys, čia jau yra kitas dalykas.
Tai sakyčiau, kad toj vietoj pats sprendimas politikų visą laiką turi būti galvojamas, ar tie mano veiksmai nesukels, sakykim, regimumo, interesų konfliktų ar dar kažko tai. Nors pasaulyje iš principo dabar tendencija, kad vis mažiau į tai yra kreipiama dėmesio. Kaip bebūtų gaila, bet kitos šalys yra ne išimtis, ten irgi lygiai taip pat vyksta dalykai, kur, jeigu formaliai teisė leidžia, tai politikai yra linkę ignoruoti visus kitus dalykus.
Jeigu tie teisiniai dalykai, pažeidimai kažkokie nebus nustatyti, tai kaip tada su ta moraline atsakomybe? Ar G. Paluckas turėtų atsistatydinti?
Matot, moraliniai aspektai yra tokie, kad čia priklauso nuo žmogaus. Teisė yra visuotinė, jį yra taikoma arba netaikoma, priklausomai nuo to, ar pažeidimas yra, ar nėra. Visa kita yra žmogaus, kaip jis mato, ar ne. Ir toje vietoje, kas yra blogai, kad jeigu dabartiniai politikai, dabartinė politikų karta nebemato tame jokio blogumo, tai čia galima tokia analogija: rajonas, kuriame atsiranda vienas išdaužtas langas, jeigu visiems yra gerai, atsiras ir antras, ir trečias, ir durys išlaužtos atsiras. Tai reiškia, kad kartelė nuolatos mažės ir liks tik tai tas teisinis aspektas. Jeigu ten formaliai nepažeista, visos kitos normos, ar tai yra interesų konfliktai, ar tai yra etikos, politikos etikos normos, jos tiesiog nustos galioti.
Kokia įtaką tai turės pasitikėjimui G. Palucku ir Vyriausybe?
Manau, kad, žinot, elektoratas, kuris rinko, sakykim, ir yra ištikimas elektoratas, tai jis liks, bet didžiausias pokytis būna rinkimuose nuo tų svyruojančių, kurie vienus rinkimus renka vienus, vėliau kitus. Tai svyruojančiai daliai, manau, kad šita tema ji iš tikrųjų dar pakankamai ilgai tęsis ir, kitas dalykas, tikrai politiniai oponentai ilgai primins tą dalyką. Nes tai iš tikrųjų yra atvejis, kuris, net jeigu nėra jokio teisinio, sakykim, pagrindo, bet regimybė interesų konflikto, politinės etikos klausimai lieka, tai natūralu, kad prieš kiekvienus rinkimus tai bus naudojama.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
