Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Ką darai gandras, alio, baik žudyti gandriuką“, – rėkė vyras.
Vyras „TikTok'e“ dalijosi vaizdais pastebėjęs, kad lizde gandras kratosi jaunikliu.
„Žudo gandriuką“, – stebėjosi gyventojas.
Iš pradžių savo gandriuką suaugęs paukštis užkapoja, o vėliau it niekur nieko ir visai išmeta iš lizdo. Kelmės rajono gyventojai taip pat sako stebėję liūdną vaizdą, kai kaimynystėje iš dviejų lizdų suaugę gandrai išmetė tris gandriukus. Tokios istorijos lietuviškoje gamtoje pastaruoju metu dažnos.
Ornitologas atsakė, kodėl gandrai žudo savo jauniklius
Ornitologai turi tam mokslinį paaiškinimą – tai gandrų vados sumažinimas, paprastai gandrai taip elgiasi, kai jiems į akis pažvelgia badas.
„Mokslininkai mano, kad pagal esamas sąlygas įvertina tėvai, ar užaugins tiek jauniklių, ir silpniausią neretai nužudo. Ar išmeta iš lizdo ir tokiu būdu pasirenka išauginti tuos jauniklius, kurie turi didesnę tikimybę išgyventi“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos biologas Gintaras Riauba.
Įprastai sezono pradžioje gandrai sudeda tiek kiaušinių, kiek vaikų galėtų išmaitinti idealiomis sąlygomis. Bet užėjus sausam, kaip, pavyzdžiui, šiemet pavasariui, varlių ir kitokių šliužų atokiau nuo vandens įsikūrusiems gandrams pritrūko, tad silpniausias ar net keli mažiausi gandriukai buvo išmesti iš lizdo. Matant tokius žiaurius vaizdus, ornitologai ragina žmones nesikišti, nedrausminti gandrų.
„Šiaip reikėtų suprasti, kad paukščių pasaulyje paukščiai nesivadovauja tokiais moraliniais principais kaip mes, gaila negaila, graudu negraudu, elgiasi taip, kaip evoliucijos eigoje išmokę“, – pasakojo G. Riauba.
O jeigu jau gandriukas buvo išmestas neužkapotas ir išgyveno, kai kurie gamtininkai sako, galima jam ištiesti pagalbos ranka ir bandyti pamaitinti. Mat būta atvejų, kai išmestus, bet išgyvenusius ir paaugusius gandriukus šeima priimdavo atgal.
„Kai jauniklis tik išmestas iš lizdo ir stipriai nesusižeidęs, tai galima jį globoti ir maitinti, ir labai tikėtina, kad tėvai vėliau, gal sąlygos pagerės ir maisto jie ras daugiau, ir tą patį jauniklį priims į lizdą ir toliau maitins“, – aiškino G. Riauba.
Ar gandai gali išpranašauti orus?
Senovėje žmonės tikėjo, kad iš lizdo vaikus metantis gandras pranašauja sausą ir karštą vasarą. Ir ornitologai, ir orų žinovai sako, kad šiandien tokie spėjimai jau nesipildo. Mat bent jau artimiausios savaitės prognozėse – nuo trečiadienio bus gausu lietaus, kaitros – nė kvapo.
„Nuo ketvirtadienio labai lokaliai gali pagriaudėti viena kita perkūnija. Iš tokių pavojingesnių reiškinių daug kur sulauksime rūko. Jis turėtų pradėti formuotis pietvakariniuose šalies rajonuose, iki pat ryto išplisti į daugelį šalies rajonų“, – kalbėjo sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.
Ir karšta nebus – termometrai nuo savaitės vidurio rodys nuo septyniolikos iki dvidešimt dviejų šilumos. Pavasarį prognozuotos sausros, Vilniaus universiteto mokslininkas sako, irgi bent preliminariose prognozėse – jau nematyti.
„Vieni iš sausesnių turėtų būti mėnesiai, kaip prognozuota buvo iš anksto, tai liepa ir rugpjūtis. Bet vėlgi greičiausiais tas sausringas laikotarpis daugiau vidurio Europai, ne mums“, – sakė Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Gintautas Stankūnavičius.
Kaip ir El Ninjo reiškinys, vykstantis jau dabar, ir jeigu mums ir klius jo – tai, pasak mokslininkų, šio reiškinio pasekmės mus pasieks nebent po pusmečio, o gal net ir po metų, kai gamtoje įvyksta kažkas anomalaus. Pavyzdžiui, po El Ninjo reiškinio būna labai šiltas lapkritis arba gruodis. Bet kalbėti apie tai, kad karšta dėl to bus jau po mėnesio, mokslininkas sako, nereikėtų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
