„Tu pažiūrėk, kaip jis apsirengęs, su tokiu nė nesisveikinčiau“... Turbūt ne kartą girdėjote taip kalbant. Kartais pamirštu, jog apranga ir elgesys šių laikų jaunimui itin svarbus. Tačiau tai ne tik kartų problema: jaunuoliai patys yra labai netolerantiški kitaip atrodantiems, išsiskiriantiems drabužiu ar elgesiu iš bendraamžių. Nebekalbėsiu apie subkultūras.
Nesistebime, kad esame skirtingų veido bruožų, charakterių, skirtingai suvokiame gyvenimo prioritetus, bet į kitaip apsirengusius ar pasipuošusius neįprastais aksesuarais žmones žiūrime kitaip. Kartais jų vengiama, jie užgauliojami, net viešai žeminami. Lyg ir užmirštama, kad jie taip pat žmonės, padojūs, pavyzdingi, tiesiog turintys savą požiūrį. Jie neturi būti atstumti.
Kai kurie paaugliai ar suaugusieji galvoja, kad juodai apsirengusi mergina, mūvinti spygliuotas apyrankes ir avinti „kerzinius“ batus - gotė, ji visada pikta ar liūdna, nesišypso.. Juokinga, bet dėl tokių minčių kas nors tikrai apeitų aplink ją ratu, nenorėtų ar net bijotų susidurti gatvėje, kad ir žvilgsniais. Tai patyrė mano pažįstami jaunuoliai, ne iš piršto viską laužiu. Kartais gotai net santūresni už eilines asmenybes, tačiau tikrai ne kokie satanistai... ir tokių kalbų būta.
Dažnai neformalai veria auskarus įvairiose kūno vietose, jiems tai gražu, nors tėvams, mokytojams ar tiesiog praeiviams tai nepriimtina, kartais net bjauru. Manau, jog tai irgi savita savęs išraiška ir noras parodyti kitiems, kad „aš esu kitoks“.
Tai nereiškia, jog neformalams trūksta dėmesio iš aplinkos, tiesiog jie nebijo parodyti savęs, nesislepia, nesitaiko prie įprastai atrodančių, norėdami atskleisti savo individualybę. Ar čia kas nors negerai, kad neformaliojo jaunimo reikėtų vengti, netoleruoti? Mano nuomone, kiekvienas žmogus turi visuomenėje jaustis gerai ir laisvai. O kaip jis elgiasi ar atrodo, turėtų kitiems mažiau rūpėti. Ei, būkime tolerantiški! Būti neformalu nieko blogo.
Miglė VOLUNGEVIČIŪTĖ
