Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Byrantis Labūnavos bažnyčios stogas kelia pavojų gyvybėms
Kunigas Tomas Trečiokas „Stop“ juostas nuo Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčios įėjimo nuriša tik atvykus žurnalistams – šventovė tikintiesiems uždaryta prieš Velykas. Vidun užėjusios parapijietės net graudinasi.
„Iki ašarų... Mes šitaip lankom bažnyčią“, – graudinosi Labūnavos gyventoja Regina Plančiūnienė.
Tokių drastiškų veiksmų teko griebtis dėl byrančio bažnyčios stogo.
„Atėjus radau plytą, aišku, buvo šokas, buvo nemalonu, baisu ir kuom čia viskas baigsis“, – pasakojo Labūnavos gyventoja Vilija Bačiūnaitė.
Kilo grėsmė žmonių gyvybėms – štai matyti, kaip ant bažnyčios grindų pažirusios plytų duženos.
„Tos plytos iškrito, kur per Antrajį pasaulinį karą buvo įlėkęs sviedinys į šitą koplyčią, bažnytėlę ir ūkio būdu buvo suremontuota. Ekspertai sako, kad greičiausiai nuo stogo praplovė skiedinį tarp plytų ir jos pradėjo kristi“, – teigė kunigas T. Trečiokas.
Likti be bažnyčios – skaudus smūgis gyventojams
Ir sienose gausu rizikingų įtrūkimų, kurie, atrodo, kiaurai veria sakralinį pastatą. Likti be maldos namų gyventojams – skaudus smūgis.
„Dieve mano, nepatogumas į Vandžiogalą važinėt, jei kas nuveža, gerai, o taip tai 8 valandą eina autobusas pro Vandžiogalą. O po to grįžti tik 3 valandą būtų galima“, – tikino Labūnavos gyventoja Ona Mačijauskienė.
„Labai trūksta, nes čia mūsų visas miestelio gyvenimas sukasi aplink tai, čia daugelis esam krikštytų ir vestuvės čia, ir laidotuvės“, – pasakojo Labūnavos gyventoja Vilija Bačiūnaitė.
„Čia vienos laidotuvės buvo, tai laidotuvės Labūnavoj, o mišias laikė Kėdainiuose“, – pasakojo Labūnavos gyventoja Regina Plančiūnienė.
Žmonės sako, kad iki šiol bažnyčią, kiek pajėgė, gražino patys.
„Viską mūsų bendruomenė tvarkė, patys, savo jėgom… Užtat dabar turim gražų altorių čia“, – teigė gyventoja Gintarė Urbonavičienė.
Pastato tyrimai atlikti ir grandiozinis šventovės tvarkybos projektas parengtas dar 2017, tačiau jokių darbų imtasi taip ir nebuvo, projektas dalinai net paseno. Prieš trejus metus čia dirbti atvykęs dvasininkas skaičiuoja, kiek reikėtų lėšų bent jau avarinei stogo būklei likviduoti.
„Tai apie 77–80 tūkstančių eurų, bet mes kalbame apie senos skardos nuėmimą, užtvarkymą, kas negerai, ir uždėjimą naujos skardos“, – teigė kunigas T. Trečiokas.
Nors parapija labai maža, kunigas, kruopščiai taupęs iš gyventojų gaunamas aukas, dalį lėšų sukaupė.
„Apie 20 tūkstančių eurų – tai įspūdinga pinigų suma, kaip tokiai mažai bendruomenei. Nors ateina sekmadieniais 12–40 žmonių, sekmadienį rinkliava 50–90 eurų“, – stebėjosi kunigas T. Trečiokas.
Viliasi sulaukti Kėdainių savivaldybės paramos
Labūnaviečiai sako, prisidės dar – kiek kas galės, bet bažnyčiai viliasi sulaukti ir Kėdainių savivaldybės paramos.
„Ji iki 2025 metų neturėjo šeimininko, o po 2025 parapijai susitvarkius nuosavybės dokumentus, ji priklauso parapijai ir ji gali kreiptis į religinių bendruomenių ir parapijų rėmimo programą ir tikėtis gauti paramą objekto tvarkymui“, – tikino Kėdainių savivaldybės kultūros paveldo specialistas Edgaras Jasenka.
Kėdainių valdžia paskirstys apie 50 tūkstančių eurų, sako, konkurencija didelė, bet vilties yra.
„Yra išskiriama tvarkybos darbai, statybos darbai, avarinės būklės likvidavimui skiriama – sumuojasi balai ir vertinama galutiniu koeficientu“, – aiškino E. Jasenka.
Ši Lietuvos perlu vadinama šventovė unikali – tai prieš 200 metų pastatyta grafų Zabielų mauzoliejinė koplyčia, rūsyje esančiose kriptose palaidoti didikai.
„Įrašų galima pamatyti 1837 ir čia Zabielų grafų šeimos mauzoliejus, mes matome, kokia vertybė. Tiesiai iš bažnyčios galima patekti į mauzoliejų, į kapą per šitą vietą, čia buvo suramstyta savanorių“, – pasakojo kunigas.
Kaip bažnyčia ši koplyčia pradėta naudoti po Antrojo pasaulinio karo.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite straipsnio pradžioje.
