Pasak Vilniaus susisiekimo paslaugų atstovės, tai nauja sukčiavimo schema, kuri atsirado neseniai. Taip pat sukčiai naudojasi „Messenger“ ir „Viber“ programėlėmis – iš dviejų moterų išviliojo net 12 ir 15 tūkstančių eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Važinėti metus nemokamai viešuoju transportu – kas gi to tik nenorėtų? Bet sukčiai taip tik ir vilioja – socialiniuose tinkluose siūlo už 3 eurus parduoti kortelę, su kuria nemokamai būtų galima važinėti netgi visus metus.
Melaginga reklama atrodo taip: sukčiai, apsimetę Vilniaus susisiekimo paslaugų teikėjais, siūlo parduoti korteles už 3 eurus, neva su jomis būtų galima keliauti visus metus nemokamai. Apgavikai ragina paspausti ant neaiškios nuorodos ir užpildyti apklausą. Užpildžius apklausą po to puslapyje atsiranda žaidimas, kuriame skirti trys bandymai pasirinkti tinkamą dovanėlę.
Po dovanėle slypi „JUDU“ kortelė. Tačiau vienas niuansas – prašo pateikti asmens duomenis. Tai tampa įrankiu sukčiams per netikrus interneto puslapius išvilioti žmonių duomenis ir pavogti jų pinigus. Pasak „JUDU“ atstovės, šis atvejis išskirtinis.
„Nei praėjusiais metais, nei iki šių metų birželio neturėjom nė vienos panašios situacijos, tai tikrai pakankamai naujas dalykas“, – teigia „JUDU“ komunikacijos rinkodaros vadovė Vitalija Ročė.
Pašnekovė teigia, kad tai tiesiog sukčių bandymas pasipelnyti iš „JUDU“ klientų. Tačiau vilniečiai budrūs, mat patys informavo susisiekimo paslaugų teikėją, o „JUDU“ jokių žalų ar nukentėjusių kol kas neužfiksavo.
„Mes reportuojam tuos puslapius, kartu prašom mūsų klientų papildomai fiksuoti pažeidimus ir pranešti „Facebook'ui“ – kuo daugiau žmonių kreipsis dėl blokavimo, tuo tai greičiau įvyks“, – sako V. Ročė.
Apgaudinėja per „Viber“ ir „Messenger“
Nors nuo šio sukčiavimo atvejo niekas nenukentėjo, sukčiai savo aktyvumo nestabdo – į pagalbą pasitelkia plačiai naudojamas „Messenger“ ir „Viber“ programėles.
Štai Vilniaus apskrityje iš 77 metų moters per „Messenger“ programėlę sukčiai išviliojo virš 12 tūkstančių eurų. Esą moteris gavo pranešimą apie laimėtus pinigus.
„Siūloma laimėti loterijoje, kviečiama investuoti arba bandoma išgąsdinti, kad žmonės pateiktų kažkokios asmens duomenis ar net pervestų pinigus“, – teigia Lietuvos banko atstovė Viktorija Didžpinigaitė.
Negana to, sukčiai vilioti pinigus mėgsta ir vaizdo skambučiais – štai nepažįstamas vyriškis apsimetė bankų atstovu ir per „Viber“ programėlę 68 metų moteriai iš Vilniaus apskrities parašė, jog ši tapo sukčiavimo auka. Netrukus sukčius paskambino vaizdo skambučiu ir nurodė iš bankų paimti paskolas bei pinigus išgryninti bankomatuose ir juos perduoti atvykusiam kurjeriui. Tai padariusi moteris patyrė beveik 15 tūkstančių eurų žalą.
„Žmogus, vėlgi, įtiki, patiki sukurta legenda, istorija, atskleidžia savo bankininkystės duomenis, prisijungimo duomenis arba, kaip šiuo atveju buvo, atiduoda pinigus kažkokiam nepažįstamam žmogui“, – pasakoja policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
O praėjusiais metais sukčiavimo atvejai jau perkopė ir dviženklį skaičių – jų užfiksuota beveik 11 tūkstančių.
„Prarado pernai metais daugiau nei 12 milijonų eurų. Per pirmą šių metų ketvirtį prarasta suma siekia beveik 4 milijonus eurų“, – teigia V. Didžpinigaitė.
„Šiemet esame pradėję daugiau nei 2000 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų, tai 20 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį“, – sako R. Matonis.
Policija primena – jeigu kažkas skamba per gerai, dažniausiai taip ir yra. Todėl ragina nespausti neaiškių nuorodų.
„Sukčiai turi galimybę matyti žmogaus suvedamus duomenis ar atliekamus veiksmus, tai pagrindinis patarimas – nespausti siunčiamų nuorodų nei žinutėmis, nei elektroniniu paštu, nei kitais socialiniais tinklais“, – teigia R. Matonis.
O jeigu jau asmuo nukentėjo, svarbu nedelsiant kreiptis į policiją ir teikti pareiškimą. Nuo 2020 metų fiksuotų sukčiavimo atvejų skaičius išaugo daugiau nei septynis kartus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
