Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: taryba nustatė pažeidimą nesilaikydama tvarkų, patiriame psichologinį spaudimą

Rimas Bružas
Yra vienas dokumentas. Jį pasirašo žmonės, dirbantys ar bendradarbiaujantys su L R T – etatiniai darbuotojai, sutartininkai, autoriai, konkursus laimėję kūrėjai.
Jis vadinamas lojalumo ir konfidencialumo dokumentu.
Ir štai kas jame įdomiausia. Kaip suprantu iš man žinomo dokumento (jei vienaip ar kitaip bendradarbiauji su L R T) negali kritiškai atsiliepti apie L R T, negali rašyti L R T kritikuojančių įrašų socialiniuose tinkluose, negali komentuoti tokių įrašų ir, dar įdomiau, negali jų net “palaikint”.
Aš, kaip kūrėjas, kartais bendradarbiaujantis su L R T, galiu turėti savo nuomonę apie L R T turinį ar apie vieną ar kitą sprendimą. Galiu su jais nesutikti. Galiu norėti apie tai diskutuoti. Polemizuoti visuomenės labui. Negaliu. Tai nėra galima. Turiu teisę vien sutikti arba tylėti.
Net „like“ po kritišku įrašu tampa lojalumo klausimu, man tai jau atrodo kaip laisvas žodis ir cenzūra viename.
Ir tada kyla labai paprastas klausimas: kaip visa tai dera su institucijos, nuolat kalbančios apie laisvą žodį ir žurnalisto nepriklausomybę, misija?
Galbūt aš kažko nesuprantu. Todėl ir klausiu:
Kiek lojalumo galima reikalauti iš žmogaus, kurio profesinė pareiga yra laisvai reikšti nuomonę?''

Tvarto mgb tiesiog tyčiojasi iš impotentai valdžia gyvių ir jų sovietų..

Seniai sedi prisisiukslinus, reikia keisti ta sene.

ir pasiimk dar kitą - go vilnius vištą

Nu nepajudina ir ką nagais ir dantimis isikabinusi laikosi

Jei turėtų nors trupinėlį savigarbos- atsistatydintų