Naktį iš penktadienio į šeštadienį Šiaulių ligoninėje mirė 76 metų kalbininkas Vytautas Vitkauskas, pranešė VE.lt Pastaruoju metu jis sunkiai sirgo.
Kalbininkas bus laidojamas pirmadienį gimtųjų Kuršėnų kapinaitėse.
„Šis žmogus, būdamas silpnos sveikatos, visą laiką buvo tikras dvasios Milžinas ir nuveikė labai daug. To niekuomet nepamiršime“, – apie V. Vitkauską yra atsiliepęs kalbininkas Zigmas Zinkevičius.
Lietuvių kalbos instituto puslapyje teigiama, kad V. Vitkauskas gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. Nuo 1958 m., baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
Nuo 1963 m. – to paties instituto Žodynų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1975 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“.
1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1990–2001 m. vadovavo Žodynų skyriui. Dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius (2001 m.). „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorius (1973–1981) ir redaktorius (1978–1995), nuo 1994 m. – vyr. redaktorius (1996–2002). Šiam veikalui užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. Už darbą prie Žodyno kartu su kitais 1996 m. paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija.
V. Vitkauskas daug dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (vyr. red. S. Keinys) 3 ir 5 leidimus (1993, 2000, 2004).
V. Vitkauskas – lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. 1976 m. išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“, 1988 m. kartu su G. Naktiniene ir A. Paulausku – „Druskininkų tarmės žodyną“ (J. Balčikonio premija).
Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Keliolikos knygų autorius. „Lietuvių kalbos atlasui“ ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.
2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiumi.
2005 m. paskirta kalbininko P. Būtėno premija.
