Jau kitą dieną po tragedijos „Facebook“ socialiniame tinkle pasirodė jos mokinės Emos Macijauskaitės žinutė ir prašymas pagelbėti nuo gaisro nukentėjusios moters šeimai.
Įprasta, kad socialiniais tinklais jaunimas naudojasi dalindamiesi savo nuotykiais, nuotraukomis ar vakarėlių akimirkomis. Tačiau mokytojos nelaimei nelikusi abejinga Ema savo profilį nusprendė panaudoti kitaip.
Iš pradžių į žinutę, kviečiančią padėti nelaimėje, atsiliepė keletas žmonių, po to - 100 žmonių , vėliau virš 2000. Atsiliepė ir siūlė pagalbą net užsienyje gyvenantys lietuviai.
Ema ne tik kontaktavo su žmonėmis, kurie siūlė pagalbą ir skatino juos aukoti, bet ir kartu su mama važiuodavo surinkti į sutartą vietą žmonių suaukotų daiktų.
Geografija siekė ne tik aplinkinius miestelius, bet ir kitus miestus ir dabar kelios dėžės su daiktais yra Emos namuose, nes tiesiog Alma neturi, kur visko susidėti. Pati Ema savo darbo nesureikšmina, nes tiki, kad daug kas būtų taip pasielgę jos vietoje, tik niekam nešovė tokia mintis.
Tačiau mokytoja apie Emos poelgį kalba neslėpdama ašarų. Netiesa, kad jaunimas abejingas kitam, kito vargams, kad jiems niekas nerūpi. Ema - puikus pavyzdys, kaip iš, regis, nieko nereiškiančio poelgio, gali gimti visa labdaros ir paramos akcija.
