„Šiuo metu (gydymo įstaigų – BNS) veiklą riboja ministro, operacijų vadovo įsakymai – tas turi būti labai aiškiai pasakyta, kad ne įstaigų vadovai kalti ar gydytojai, bet kalti tie, kurie išleido tokius normatyvus. Jeigu jie bus nepakeisti ir reikalaujama padidinti apsukas, tai yra reikalavimas pažeisti įstatymus“, – penktadienį BNS sakė V. Sudaris.
Jo teigimu, šiuo metu galioja nemažai teisės aktų, kurie riboja gydymo įstaigų veiklą. Atsisakius dalies jų, paslaugas būtų galima atnaujinti greičiau.
„Intervalai tarp pacientų tikrai galėtų būti mažesni, nes tuo labiau – vasara, vėdinimas yra, viruso plitimo kelias nėra ypač aštrus, galbūt ir stacionaruose reikėtų sumažinti reikalavimus dėl tarpų tarp pacientų“, – teigė asociacijos vadovas.
Anot V. Sudario, kuris vadovauja Pakruojo ligoninei, jeigu Vyriausybė nebemokės 1/12, o finansuos įstaigas pagal faktą, rajonų ligoninės nebegalės mokėti algų darbuotojams.
„Jeigu paliks viską už faktą – rajono ligoninių darbo užmokesčio fondas yra apie 80 proc.pajamų – praktiškai mes negalėsime mokėti algų. Tai yra tiesioginis sistemos sužlugdymas – mes negalėsime išgyventi“, – tvirtino asociacijos vadovas.
Pasak jo, Pakruojo ligoninėje per dvi savaites nuo karantino nutraukimo atnaujinta apie 60 proc. stacionarinių paslaugų ir mažiau nei pusė ambulatorinių paslaugų.
„Bet dėl to, kad – kaip ir daugelį rajonų – neleido atvykti konsultantams iš kitur, tai čia pagrindinė priežastis. Mūsiškiai dirbo tvarkingai, bet ribojome iki 50 proc., nes buvo toks ministro įsakymas ir bijojome viršyti“, – sakė V. Sudaris.
„Dabar įsivažiuojame. Liepos duomenis turėsime pirmoje rugpjūčio pusėje“, – pridūrė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pranešė, kad jeigu gydymo įstaigoms trukdo ministerijos ir kitų institucijų reikalavimai, juos reikia panaikinti, juoba jeigu jie neaktualūs ne karantino metu.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis penktdienį savo paskyroje „Facebook“ pareiškė esąs pasirengęs nedelsiant inicijuoti neeilinį Seimo posėdį, jeigu reikia pakeisti įstatymus, kad sveikatos įstaigos galėtų maksimaliai atnaujinti paslaugas gyventojams.
Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki rugsėjo 1 dienos, gali būti atsisakyta 1/12 mokėjimo, siekiant kompensuoti dėl sumažėjusių paslaugų apimčių patiriamus nuostolius, ir pereita prie mokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas.
Gydymo įstaigoms taikomus užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimus žadama peržiūrėti artimiausiu metu.
