Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
šliundra tu. Jei proto neturi, tai ir sėdi. Protingas žmogus už grotų neatsisės
Tai gal ir žmogžudžiam, pedofilam ir prievartautojam pateisinimus rasi? Kokio velnio tuos gyvulius turim išlaikyti? Už tai, kad kažkam galvą nupjovė, nes valgyt norėjo? Už tai, kad 50 merginų į Vokietiją išvežė, nes močiutei maisto norėjo nupirkti? To dar betrūko. Vandens ir duonos. Prisigalvos čia blin nesąmonių. Negerai jiem ten matai. Prisišiko - tegul srebia. Mes čia prie ko? Dar gal ikrus jiems pradėkim siųsti iš gailesčio? Naglumas nesusvietnas. Iš viso, grąžintų mirties bausmę, o va tada pažiūrėtumėm, kas kam negerai. Užtenka, kad korumpuota visa teisėsauga. Tas, kuris porą kanapių namie augino sėda 15 metų, o galvažudžiai išsisuka su 5 - 8. Visus gerai atidrožt, kad neišpizdėtų dar labiau. Rimtai jau, ne sanatorija čia jiems ir ne viešbutis.
sėdi ir sėdėk, proto čia nepisęs
pergyveni kad negalesi pirkt kazko ??? kiek zmoniu negali sau kazko pirkt, nemastei ??? balsuociau uz tai, kad is vis nebutu galima nieko pirkt....isskyrus bulves ir duona, ir maitinima panaikint, patys serkites kuo norit...
apie zmogaus oruma diskutuoji is kameros ??? :)
mano valia butu, urano kasyklose varytum...uz duonos klriauksle..
niekas taves ten nevare orumo jieskotojau...senelius oriai plesei ??
mano valia butu, urano kasyklose varytum...uz duonos klriauksle..
niekas taves ten nevare orumo jieskotojau...senelius oriai plesei ??
na tiesiog bedzius esi, gaila kaip taves...o ka padares ten atsidurei ? ko nesakai ? zinom,netycia....tai yra bausme , tai ir kentek, galvoji mes mokam uz tavo saugojima , kad ten pyragus tau keptu ??? sedek, subine suraukes ir tylek...
nu ir ka kad badauja. tokie gyvuliai kaip zudikai prievartautojai isvis negaila
Balandžio 1 d. - kalinių gedulo diena. Tai diena, kai visi kaliniai laidoja viltį išsaugoti sveiką protą, kūną bei sielą atliekant bausmę pataisos namuose. Tai diena, kai kaliniai ir jų artimieji visiškai įsisąmonina, kad valstybei neberūpi jų socialinė reabilitacija ir noras bei siekis atlikus bausmę pradėti naują, dorą gyvenimą. Tai diena, kai nusikaltusio žmogaus viltis užgęsta ir gimsta neapykanta. Tai naujo nusikaltimo prieš įkalintą žmogų diena, paženklinta teisėtumo atspaudu.
Kažkodėl visos datos turi savo simbolinę reikšmę, ir ši data ne išimtis. Tai tikrai pokštininkų ir melagių diena, bet šis pokštas peržengia moralinių normų ribas ir daugumai žmonių jis visiškai nebejuokingas.
Šiandien kalinamas žmogus nepatiria nieko, išskyrus nuolatinę baimę dėl ateities ir psichologinį pareigūnų spaudimą. Nieks nuteistajam nepadės spręsti jį ištikusių bėdų, o kaip tik jas tik paaštrins, pagilins, pasunkins. Ir tai ne išsigalvojimas, o tikra tiesa ir mūsų realybė. Kad ir pamėgina koks nuteistasis nueiti į budinčią dalį su kokia iškilusia bėda, bus išjuoktas, iškeiktas uniformuoto pareigūno, kurio keiksmažodžių žodynas ko gero daug turtingesnis už pas jį atėjusio nusikaltėlio.
O kaip gi ne! Juk tai pareigūnas – žmogus su uniforma ir jo pareiga būti pranašesniam už tave. Ir tikrai, keikiasi jis daug geriau nei tu. Na jis juk laipsnį turi , o kas gi tu? Žiūri į jį ir puikiai supranti, kad šis pilietis su trispalve papuoštais rūbais neapkenčia tavęs visa širdimi, lyg jam tikrai ką blogo būtum padaręs. Žiūri valdovo žvilgsniu niekšas į tave ir tiesiogiai parodo neapykantą tau ir net nesistengia to menkumo slėpti, o kaip tik viešai tuo didžiuojasi, garbina tai tuo mėgaudamasis.
„Kodėl? Ar tai koncentracijos stovykla, ar pataisos namai?” – tyliai savęs paklausi, nekreipdamas dėmesio į tokio pareigūno nemokšiškumą ir nekompetenciją, o galų gale ir nusikalstamą elgesį, darai tai, ko esi čia atėjęs, sakai jam, ko tau reik, kas, galų gale tau priklauso pagal įstatymą, vos ne maldauji išklausyt. O jis tau šypsosi ironiška šypsena iš karto duodamas suprast atsakymą į tavo prašymą ir tiek. Bet tu kažkodėl vis tiek čia, nors ir žinai kaip bus, žinai, kaip jie elgiasi. Tu čia, nes tau reikia ir tu daugiau nebeturi kur eiti. Tu tai žinai ir jie tai žino. Ir nors atsakymas dažniausiai būna aiškus – NE!, vis tiek ten eini, vis tiek prašai.. Dar ir dar mini tą nelemtą slenkstį, nes reik ir tiek, ir nieko daugiau negali žinot ir jaust, kad galėtum ten eit.
Tikrai ten neitum, jei būtum laisvas ir tikrai nesižemintum ir neleistum net žiūrėt į save taip. Bet tu esi nuteistas, esi kalinys ir esi paniekos objektas jo, pareigūno, valstybės atstovo, akyse. Esi priverstas ten eiti, nes kur tu, kalini, gali paprašyti, kad suteiktų tau pagalbą.
Kažkodėl visos datos turi savo simbolinę reikšmę, ir ši data ne išimtis. Tai tikrai pokštininkų ir melagių diena, bet šis pokštas peržengia moralinių normų ribas ir daugumai žmonių jis visiškai nebejuokingas.
Šiandien kalinamas žmogus nepatiria nieko, išskyrus nuolatinę baimę dėl ateities ir psichologinį pareigūnų spaudimą. Nieks nuteistajam nepadės spręsti jį ištikusių bėdų, o kaip tik jas tik paaštrins, pagilins, pasunkins. Ir tai ne išsigalvojimas, o tikra tiesa ir mūsų realybė. Kad ir pamėgina koks nuteistasis nueiti į budinčią dalį su kokia iškilusia bėda, bus išjuoktas, iškeiktas uniformuoto pareigūno, kurio keiksmažodžių žodynas ko gero daug turtingesnis už pas jį atėjusio nusikaltėlio.
O kaip gi ne! Juk tai pareigūnas – žmogus su uniforma ir jo pareiga būti pranašesniam už tave. Ir tikrai, keikiasi jis daug geriau nei tu. Na jis juk laipsnį turi , o kas gi tu? Žiūri į jį ir puikiai supranti, kad šis pilietis su trispalve papuoštais rūbais neapkenčia tavęs visa širdimi, lyg jam tikrai ką blogo būtum padaręs. Žiūri valdovo žvilgsniu niekšas į tave ir tiesiogiai parodo neapykantą tau ir net nesistengia to menkumo slėpti, o kaip tik viešai tuo didžiuojasi, garbina tai tuo mėgaudamasis.
„Kodėl? Ar tai koncentracijos stovykla, ar pataisos namai?” – tyliai savęs paklausi, nekreipdamas dėmesio į tokio pareigūno nemokšiškumą ir nekompetenciją, o galų gale ir nusikalstamą elgesį, darai tai, ko esi čia atėjęs, sakai jam, ko tau reik, kas, galų gale tau priklauso pagal įstatymą, vos ne maldauji išklausyt. O jis tau šypsosi ironiška šypsena iš karto duodamas suprast atsakymą į tavo prašymą ir tiek. Bet tu kažkodėl vis tiek čia, nors ir žinai kaip bus, žinai, kaip jie elgiasi. Tu čia, nes tau reikia ir tu daugiau nebeturi kur eiti. Tu tai žinai ir jie tai žino. Ir nors atsakymas dažniausiai būna aiškus – NE!, vis tiek ten eini, vis tiek prašai.. Dar ir dar mini tą nelemtą slenkstį, nes reik ir tiek, ir nieko daugiau negali žinot ir jaust, kad galėtum ten eit.
Tikrai ten neitum, jei būtum laisvas ir tikrai nesižemintum ir neleistum net žiūrėt į save taip. Bet tu esi nuteistas, esi kalinys ir esi paniekos objektas jo, pareigūno, valstybės atstovo, akyse. Esi priverstas ten eiti, nes kur tu, kalini, gali paprašyti, kad suteiktų tau pagalbą.
Ir iš vis ką tu, niekše, sau galvoji? Tu bent pats žinai, ko sieki, kvaily? Ar esi vedamas kažkokio nesveiko instinkto? Kur tavo žmogiškumas, žmogau? Kas tu toks, kad galėtum taip su manim elgtis? O gal aš iš viso nekaltai įkalintas, o tu man nuolat kartoji, kad aš nepasitaisiau. Klausiu tavęs, kodėl gi man nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas su žmona, kurios psichologinė būklė šiuo metu dėl didelių rūpesčių labai prasta? Galėčiau tavęs klaust ir klaust begalę klausimų, bet dabar rašau tai visai ne tau ir ne tam. Užteks, kad tu į statistiką pažiūrėsi, kiek grįžta į įkalinimo įstaigas žmonių ir pamąstysi, kodėl taip yra. Užteks to, jei suprasi, kad tu nepataisai, nepadedi, o tik gadini, dar daugiau pakenki.
Balandžio pirmąją dieną įsigalios įstatymas, kuris draus man už mano nuosavus pinigus pirktis man reikalingus ar net būtinus daiktus bei maisto produktus. Šią dieną aš turėsiu ar galėsiu maitintis taip, kaip bus nustatyta kažkokio pašalinio žmogaus, kuris neturi jokio supratimo, kas aš esu ir ko man reikia, galų gale, ką aš valgau ir ką man reikia valgyti, kad būčiau sveikas ir išsaugočiau bent pakenčiamą fizinę būklę.
Aš jau nekalbu apie tai, ką reiškia toks draudimas mano orumui. O kas, gerbiamieji, parašyta žmogaus teisių reglamente apie žmogaus orumą? Ar kas skaitėt? Ar girdėta tokia frazė, kad žmogus turi teisę į orų gyvenimą? O gal aš jums ne žmogus? Man tikrai kartais taip atrodo, o nuo balandžio 1 d. to kartais jau tikrai nebeliks. Tai gal nušaukit jau mane ir tai bus daug humaniškiau, nei dabar žudote mane iš lėto ir taip skausmingai.
Gerbiamieji, kaip manote, kodėl kariasi ir žalojasi žmonės pataisos namuose? Įdomu, kas būna įrašyta jų mirties liudijime. Nežinau, ką pareigūnai ten parašo, bet numanyti nesunku.
O kodėl žmogus taip daro? Todėl, kad praranda bet kokią viltį ir nemato jokios ateities. Ši vieta atima iš žmogaus viską. Pradžioje atima laisvę, po to šeimą, o tada dar ir sveikatą. O nuolatiniai pareigūnų pasityčiojimai atima ir vilti kažkada gyventi geriau, nes gėrio, jokio gėrio, čia nebematai, nes jo čia nėra.
Nėra gėrio, žmonės! Ar tikrai esate pajėgūs tai įsivaizduoti? O mes čia gyvename – turime gyventi. Tuoj ir valgyti nebeturėsim. Ir kas gi bus tada? Palūšime mes ir nuolankiai nulenksime galvas ar sukilsime, netekę paskutinio vilties lašo? Iš tikro man tai jau ir nebesvarbu.
Balandžio pirmąją dieną įsigalios įstatymas, kuris draus man už mano nuosavus pinigus pirktis man reikalingus ar net būtinus daiktus bei maisto produktus. Šią dieną aš turėsiu ar galėsiu maitintis taip, kaip bus nustatyta kažkokio pašalinio žmogaus, kuris neturi jokio supratimo, kas aš esu ir ko man reikia, galų gale, ką aš valgau ir ką man reikia valgyti, kad būčiau sveikas ir išsaugočiau bent pakenčiamą fizinę būklę.
Aš jau nekalbu apie tai, ką reiškia toks draudimas mano orumui. O kas, gerbiamieji, parašyta žmogaus teisių reglamente apie žmogaus orumą? Ar kas skaitėt? Ar girdėta tokia frazė, kad žmogus turi teisę į orų gyvenimą? O gal aš jums ne žmogus? Man tikrai kartais taip atrodo, o nuo balandžio 1 d. to kartais jau tikrai nebeliks. Tai gal nušaukit jau mane ir tai bus daug humaniškiau, nei dabar žudote mane iš lėto ir taip skausmingai.
Gerbiamieji, kaip manote, kodėl kariasi ir žalojasi žmonės pataisos namuose? Įdomu, kas būna įrašyta jų mirties liudijime. Nežinau, ką pareigūnai ten parašo, bet numanyti nesunku.
O kodėl žmogus taip daro? Todėl, kad praranda bet kokią viltį ir nemato jokios ateities. Ši vieta atima iš žmogaus viską. Pradžioje atima laisvę, po to šeimą, o tada dar ir sveikatą. O nuolatiniai pareigūnų pasityčiojimai atima ir vilti kažkada gyventi geriau, nes gėrio, jokio gėrio, čia nebematai, nes jo čia nėra.
Nėra gėrio, žmonės! Ar tikrai esate pajėgūs tai įsivaizduoti? O mes čia gyvename – turime gyventi. Tuoj ir valgyti nebeturėsim. Ir kas gi bus tada? Palūšime mes ir nuolankiai nulenksime galvas ar sukilsime, netekę paskutinio vilties lašo? Iš tikro man tai jau ir nebesvarbu.
tu durneli pats paultum ten kojnes plautum waletas
Masinis bado streikas: jau badauja 914 nuteistųjų