Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) iš naujo nenagrinės L bylos prieš Lietuvą - lytį pasikeisti norinčiai moteriai teisme pralaimėjusi valstybė turės priimti lyties keitimo įstatymą arba sumokėti kompensaciją.
Praėjusią savaitę EŽTT Didžiosios Kolegijos penkių teisėjų atrankos komisija nepatenkino Lietuvos Vyriausybės prašymo perduoti L bylą Didžiajai Kolegijai nagrinėti iš naujo, pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Lietuvą Strasbūrui apskundė vyru save laikanti 29 metų klaipėdietė.
EŽTT atmetus Lietuvos Vyriausybės prašymą, įsigaliojo 2007 metų rugsėjo 11 dienos sprendimas, įpareigojantis Lietuvą moteriai sumokėti 5 tūkst. eurų bei per tris mėnesius nuo teismo įsigaliojimo dienos Lietuvoje priimti Lyties keitimo įstatymą. Trijų mėnesių terminas įstatymui priimti po paskutinio EŽTT sprendimo pradedamas skaičiuoti iš naujo - Lyties keitimo įstatymą Lietuva turi priimti iki birželio 31- osios.
EŽTT pernai rudenį taip pat paskelbė, kad jei tokio įstatymo Lietuva nepriims, privalės sumokėti šiai moteriai dar 40 tūkst. eurų - maždaug tiek kainuoja lyties pakeitimo operacija užsienyje.
„L prireikė kelerių metų pastangų, kad EŽTT apgintų jo teisę į lyties keitimą, kurią Seimas numatė Civiliniame kodekse. Neatsakingas politikų elgesys jau kainavo ir dar gali nemažai kainuoti Lietuvos mokesčių mokėtojams“, - teigia L atstovas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Lietuvoje lyties keitimo operacijos teisė numatyta Civiliniame kodekse. Tačiau asmuo, norintis pakeisti lytį, negali to padaryti, nes nėra teisės aktų, apibrėžiančių šią procedūrą. Be to, lytį pakeitus kurioje nors užsienio valstybėje, Lietuvoje neįmanoma gauti naujų dokumentų - gimimo liudijimo, paso ar vairuotojo pažymėjimo - kuriuose būtų nurodoma ne buvusioji, o esama lytis.
Kovą Seime pasigirdo raginimų įstatymų koaliziją spręsti kitaip - darbietė Dangutė Mikutienė ir konservatorius Antanas Matulas užregistravo Civilinio kodekso (CK) pataisą, kuria siūloma išbraukti nuostatą, leidžiančią nesusituokusiems pilnamečiams asmenims medicininiu būdu pasikeisti lytį.
CK pataisą užregistravę seimūnai siūlo išvis atsisakyti idėjos apie lyties keitimo galimybę Lietuvoje, nes užtikrinus tokią teisę kiltų problemų dėl sveikatos apsaugai skiriamų lėšų stygiaus bei dėl specialistų, galinčių atlikti tokias operacijas, trūkumo.
D.Mikutienė ir A.Matulas taip pat atkreipė dėmesį, jog priėmus Lyties keitimo įstatymą operuotiems asmenims reikėtų visą gyvenimą kompensuoti hormoninius preparatus, kurie esą nemažai kainuoja. Politikų nuomone, transseksualai gali lyties keitimo operacijas darytis bet kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 200 transseksualų, t.y. žmonių laikančių save kitos lyties nei fiziologiškai yra.
