Tikra tiesa, nėra ką pridurti. Lietuva daugeliu atveju gerokai atsilieka. Pragyvenimo lygio ir darbo užmokesčio santykiu pirmauja.

Susirūpinimas kibernetiniu saugumu kilo ne be reikalo. Visada atsiranda protų gebančių pralaužti bet kokią užkardą.

Lietuviškas bruožas, kad ant galvos nors kuolą tašyk, manau pasireikš ir saugumo reikaluose, nes dažniausiai nedaroma nieko, kol neatsiranda minia nukentėjusių.

Mes iki šiol ieškome optimalaus kibernetinio saugumo politikos modelio, kai tuo tarpu kitos valstybės imasi drastiškesnių problemos sprendimo būdų. Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje viena didžiausių pasaulio valstybių svarstė praktines šalies atjungimo nuo pasaulinio interneto tinklo galimybes. Oficialiai pateikiama priežastis – užtikrinti, kad interneto ryšys šalyje veiktų, net kai valstybės priešai nutars atjungti ją nuo pasaulinio tinklo.

Su tuom būtinai turi rasti kažkaip kovoti, nes žmones varo į neviltį.

Tikrai turėtume atkreipti dėmesį į išsakytas Paulausko pastabas.

PALAIKAU PAULAUSKO PASISAKYMĄ

Kaip visada, tai ir dabar protingai masto p. Paulauskas

Be jokių abejonių kibernetinė ataka gali pranokti kelių tankų sukeltą žalą. Todėl reikia rasti patį optimaliausią kibernetinio saugumo politikos modelį ir jį kuo greičiau įgyvendinti.

Rūpintis kibernetiniu saugumu yra labai svarbu ir be išimties tai daryti reikėtų visiems. Nacionalinio saugumo strategijoje kibernetinis saugumas yra įvardijamas kaip vienas iš pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų, o šios srities klausimai svarstomi kaip prioritetiniai. Deja Lietuvoje realus specialistų parengimas bei įrangos incidentams tirti prieinamumas dar yra nepakankami.