Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja į užsienio aukštąsias mokyklas padedančios įstoti platformos vadovas Artur Jefimov.
Ar mažėja lietuvių, stojančių į užsienio universitetus?
Ar apskritai yra fiksuojama statistika, kiek jaunųjų lietuvių renkasi studijas užsienyje?
A. Jefimov: Deja, Lietuvos statistikos departamentas tokios informacijos nefiksuoja, nes išvykstantiems studentams nėra privaloma to deklaruoti, tačiau mūsų organizacijos duomenimis matome, kad šiais metais stojančiųjų skaičius ženkliai krito.
Pagrindinė priežastis – įvesta privaloma karo tarnyba. Dalis jaunuolių vyrų buvo priversti atidėti savo norą studijuoti užsienio, o matomai, ir Lietuvos universitetuose, dėl karo tarnybos, kurią turės atlikti.
Ar tai yra pagrindinė priežastis, kas galėjo sumažinti tą skaičių?
A. Jefimov: Tai, be abejo, yra pagrindinė priežastis. Tie, kurie norėjo ir planavo stoti, bet buvo pakviesti atlikti tarnybą, dabar to padaryti negali. Dabar kyla klausimas, ar jie grįš ir stos kitais metais. Kitos priežastys, be abejo, irgi gali egzistuoti, bet jos nėra tokios ženklios ir neturėjo tokios didelės įtakos būtent šių metų stojimams, kaip privaloma karo tarnyba.
Kur ir ką dažniausiai renkasi studijuoti lietuviai
Kalbant apie tuos, kurie gali ir nori stoti bei būtent pasirinko užsienį, ką pastebite? Kokios tendencijos, kokios sritys juos domina labiausiai?
A. Jefimov: Šiuo metu pačios populiariausios šalys toliau išlieka Nyderlandai ir Danija, taipogi šiais metais matome gana žymų stojimo anketų augimą į Suomijos universitetus, o studijų programos, kurios pasirenkamos jau kelerius metus, išlieka inžinerinės ir informacinių technologijų studijų programos. Šiais metais yra nemažai stojančiųjų į dirbtinio intelekto studijų programas.
Dar vienas įdomus pastebėjimas – vis daugiau jaunuolių renkasi psichologijos studijų programas. Jeigu prieš 5-erius ar 10 metų turėdavome tik vieną kitą tokį žmogų, tai šiais metais užklausų ir stojimo anketų į šias programas sulaukiame gerokai daugiau nei įprastai.
Užsiminėte apie Nyderlandus ir Suomiją. Kalbant apie šių šalių aukštųjų mokyklų specifiką, kokio sudėtingumo tai šalys, norint jaunuoliams iš Lietuvos patekti į šių šalių aukštųjų mokyklų sistemą?
A. Jefimov: Nyderlandai ir Belgija yra labai liberalios šalys. Jų filosofija tokia, kad aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas kiekvienam jaunuoliui, nesvarbu, kokie jo pažymiai mokykloje. Todėl, jeigu žmogus baigia mokyklą ir gauna brandos atestatą, dažniausiai jis bus priimtas, tačiau tuo pat metu jie yra griežti jau studijų metu.
Jeigu jie mato, kad žmogus nėra motyvuotas, nesimoko, nepaisant to, kad norėjo stoti ir jam buvo suteiktas šansas gauti aukštąjį išsilavinimą, tokį asmenį galima taip pat lengvai pašalinti iš universiteto, grubiai tariant, tai tiesiog pats stojimas nėra sudėtingas, stojimo reikalavimai nėra griežti, bet jeigu žmogus įstojo, reikia mokytis.
Suomijos atveju, jie jau griežčiau vertina pažymius bei atkreipia dėmesį į motyvacinius laiškus. Taigi, kiekviena šalis turi savo specifinius stojimo reikalavimus ir tai, į ką labiausiai atkreipia dėmesį.
Kada pradėti ruoštis studijoms užsienyje
Tiems, kurie nori studijuoti užsienyje, vis dėlto dokumentus ir visą procesą tikriausiai reikia pradėti tvarkyti ne liepos mėnesį? Gal galėtumėte išskirti pagrindinius akcentus, kas daroma to proceso metu ir kada jis prasideda?
A. Jefimov: Visiškai teisingai, stojimai į užsienio universitetus vyksta anksčiau. Pagrindiniai stojimo anketų pateikimo terminai yra pavasarį – kovo ir balandžio mėnesiais. Šiuo metu dar galima stoti, bet tik į tas programas, kuriose liko laisvų vietų po pagrindinio stojimo, ir pasirinkimas yra gerokai mažesnis. O šiaip mes iš savo pusės, žinoma, rekomenduojame jaunuoliams pradėti domėtis studijomis užsienyje dar bent 11-oje klasėje ar 12-os klasės pradžioje – pradėti ieškoti tinkamų universitetų bei studijų programų.
Tai daroma tam, kad laiku ir tinkamai būtų galima pasiruošti, surinkti visus dokumentus ir pateikti stojimo anketą. Nors, kaip ir minėjau, pats stojimas nėra sudėtingas ir ypatingai sunkių stojimo reikalavimų nėra, vis tiek reikia išlaikyti anglų kalbos testus.
Tiesa, dauguma universitetų šiuo metu pripažįsta Lietuvos valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą kaip pakankamą priemonę patvirtinti stojančiojo anglų kalbos žinias, tačiau pats procesas, kai išvykstama į kitą šalį ir pasirenkamas užsienio universitetas, reikalauja ir psichologinio pasiruošimo, ir nusiteikimo, būsto paieškos, todėl geriausia tai tvarkyti žiemą arba pavasarį.
Kokios priežastys lemia jaunuolių norą studijuoti užsienyje? Kuo vis dar tas užsienis yra pranašesnis, jeigu vertinsime Lietuvos aukštųjų mokyklų konkurencingumą su užsienio mokyklomis? Kas ten yra pranašiau ir kas būtent traukia?
A. Jefimov: Pagrindinė priežastis yra tarptautinė aplinka. Žmonės suvažiuoja studijuoti iš viso pasaulio, todėl galima turėti grupiokų iš 50-ies ar 70-ies skirtingų šalių. Tarptautinėje aplinkoje žmogus ne tik studijuoja pasirinktą dalyką, bet ir pažįsta kitas kultūras, tradicijas, mokosi dirbti komandoje bei vykdyti projektus.
Be abejo, tokia papildoma patirtis šalia to, kad studijuojamas pasirinktas dalykas, yra labai vertinga. Tai padeda žmogui ateities karjeroje, kai tenka dirbti su tarptautinėmis komandomis. Be abejo, universitetų įranga, laboratorijos ir dėstytojai yra aukščiausio lygio – visa tai suteikia reikalingas sąlygas mokytis, įgyti žinių ir tobulėti.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
